Krova Klaipėdos uoste, manoma, po 10–15 metų bus padvigubėjusi ir, neišplėtus jos pajėgumo, pajamos iš Lietuvos pasuks į kitas šalis.

Konsultantai, kur statyti išorinį giliavandenį uostą, siūlo rinktis iš trijų vietų.

Skaičiuojama, kad krova Klaipėdos uoste artimiausiais dešimtmečiais augs sparčiai ir iki 2040-ųjų pasieks 90 milijonų tonų krovinių per metus. Anot uosto vadovo, tikriausiai apie 2021-uosius uostas pasieks perpildymo ribas, todėl jau dabar būtina planuoti išorinio uosto statybą.

Kai kurie mokslininkai pastebi, kad galimybių studijoje nenumatytos krizės, kurios esą tikrai galimos per 40 metų, tačiau specialistai galimybę per ateinantį dešimtmetį krovą uoste padidinti dvigubai laiko realia.

Mat nepaisant Rusijos ir dabartinės viso pasaulio krizių, Klaipėdos uosto apyvarta kasmet vidutiniškai augo daugiau kaip 7 procentais. O pernai pasiektas krovos rekordas – 31 milijonas tonų.

„Viskas priklausys nuo mūsų pačių, aišku, priklausys ir nuo aplinkinių valstybių tarifų politikos. Bet kadangi rinkos augimo didžiausias perspektyvas mes siejame su tranzitu, Lietuvos rinka auga, bet ne taip sparčiai“, – tvirtina Jūrų uosto Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Perspektyviausia laikoma Baltarusijos, o iš naujai galimų įsisavinti – Rusijos rinka.

Galimybių studiją atliekantys konsultantai naujo uosto statybai siūlo svarstyti tris vietas: Būtingę, Melnragę ir vidinio uosto teritoriją, užpilant akvatoriją ties Kiaulės nugara. Uostas galėtų tapti konkurentu esamam, bet jis būtinas.

„Uostai, uostų transportas, tranzitas yra labai geras pajamas, pridėtinę vertę duodanti verslo sritis. Mes turime galvoti apie tokias perspektyvas Lietuvos ateityje. Nes priešingu atveju kitos šalys gaus tas pajamas“, – aiškina Jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Naujojo uosto plėtros galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti baigtas kitą pavasarį. Uostą svarstoma statyti už privačias lėšas.

Marija Gabrienė

LTV „Panorama“

Šaltinis: www.lrt.lt