Architektams
Kontaktai
Apie organizaciją
  • Įstatai
  • Valdyba
  • Architektai – nariai
  • Kaip tapti nariu
  • Parama
Architektų taryba
Konkursai
Projektai
Architektų klubas
Fotobankas
Naudingos nuorodos
Leidiniai
  • Klaipėdos architektūra
  • KSADEK
  • Kiti leidiniai
Architektų įmonės
RENGINIAI Calendar
Logo
Architektams
  • Kontaktai
  • Apie organizaciją
    • Įstatai
    • Valdyba
    • Architektai – nariai
    • Kaip tapti nariu
    • Parama
  • Architektų taryba
  • Konkursai
  • Projektai
  • Architektų klubas
  • Fotobankas
  • Naudingos nuorodos
  • Leidiniai
    • Klaipėdos architektūra
    • KSADEK
    • Kiti leidiniai
  • Architektų įmonės

Publikacijos

11 04
27

Klaipėdos senamiesčio gaivinimas: centras – po gaubtu

Naujosios Klaipėdos valdžios vyrų galvoje užgimė daugybė grandiozinių idėjų, kaip atgaivinti senamiestį.

Vienas tokių užmojų – miesto centrą uždengti, kad jame būtų šilta, ir žmonės ieškoti jaukumo nesiveržtų į prekybos centrus.

Kirvis styro iki šiol

„Nepasakysiu nieko nauja, bet didžiausia klaida buvo padaryta, kai didžiuosius prekybos centrus buvo leista statyti miesto centre, o ne užmiestyje. Tada senamiesčiui į nugarą buvo įkirstas kirvis, kuris ten yra iki šiol. Pats gyvenu senamiestyje ir matau, kad jam reikalinga ne reanimacija. Jis turi gimti iš naujo”, – visiems žinomą problemos priežastį dar kartą įvardijo vos kelias dienas Klaipėdos mero pavaduotoju dirbantis Vytautas Čepas.

Todėl jo galvoje gimė mintis, kaip Klaipėdos senamiestį paversti pranašesniu už prekybos centrus.

Žmonės, anot V.Čepo, ten eina todėl, kad juose šilta, ant galvos nelyja, nepučia skersvėjai, sienos neišpaišytos grafičiu, sklinda geri kvapai ir vaikščioti reikia lygiu pagrindu, o ne akmenimis.

„Tačiau nuo tokio prekybos centro nudenkite stogą, kad vėjai trauktų, kaip senamiesčio gatvelėse, takus išgrįskite akmenimis ir kas tada ten eis? Niekas. Taip, kaip dabar niekas neina į senamiestį”, – įsitikinęs vicemeras.

Burbulo nekabins

Todėl miesto vadovo pavaduotojas viešai ir išsakė savo mintį, jog senamiestį reikia uždengti – žmonėms ant galvų nelytų, atsirastų jaukių kiemelių, kuriuose nebūtų skersvėjų, tad klaipėdiečiai ir miesto svečiai juose esą mielai leistų laiką.

Problema – Klaipėdos senamiestis yra paveldo teritorija, todėl itin saugoma.

„Manau, kad galima rasti būdų, kaip nepažeisti paveldosaugos reikalavimų, galima derėtis su saugotojais. Juk dabar yra visokių medžiagų. Nesakau, kad virš viso senamiesčio reikėtų pakabinti kokį burbulą. Tačiau uždengti atskiras gatveles, kvartaliukus tikrai galima”, – tvirtino V.Čepas.

Grindinį reikia užlyginti

Paklaustas, kieno lėšomis senamiestis turėtų būti uždengtas, vicemeras svarstė, jog savivaldybė pirmiausia turėtų susiskaičiuoti, kiek miesto širdyje turi turto.

Jį galbūt būtų galima už mažesnę kainą išnuomoti verslininkams, o šie įsipareigotų uždengti senamiestį.

„Mes su senamiesčio uždengimu tikrai neišrastume dviračio, taip yra daugelyje Europos miestų. Aišku, bus rėkiančių, kad daromas nusikaltimas. O dabar nedaromas? Jei nieko nesiimsime, senamiestis galutinai numirs”, – teigė V.Čepas.

Jis taip pat tvirtai įsitikinęs, jog derėtų pakeisti ir senamiesčio gatvelių dangą. Visos jos yra grįstos akmenimis, tad vaikščioti tikrai nepatogu.

Vicemero nuomone, grindinio gatvelėse reikėtų palikti tik fragmentiškai – po kelis metrus, o likusią dalį užlieti lygia danga.

„Pats skausmingai pajutau, kaip nepatogu vaikščioti tokiu grindiniu. Man buvo plyšusi Achilo sausgyslė ir kiekvienas kojos kryptelėjimas tapo skausmingas. Įsitikinau, jog vaikščioti senamiesčio gatvelėmis pavojinga, todėl ir vokietės, ir amerikietės, avinčios aukštakulnius, nelipa iš autobusų”, – savo pastebėjimus dėstė V.Čepas.

Į skeptikų argumentus, jog senamiestyje reikia išlaikyti autentiką, jis turėjo ką atsakyti: „Jei jau laikomės autentikos, tuomet ir žibintus dujinius reikia atstatyti”.

Neliks griuvenų

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, jog senamiesčio gaivinimas yra vienas jo prioritetinių darbų.

Todėl jis taip pat turi įvairių idėjų. Viena jų – valandą per pietų pertrauką nerinkti pinigų iš vairuotojų, automobilius statančių senamiestyje.

Manoma, kad tai paskatins klaipėdiečius vykti į senamiesčio kavinukes pietauti.

V.Grubliauskas teigė matąs ir daugiau eismo organizavimo senamiestyje problemų. Tačiau kol kas nėra suformuota nauja Saugaus eismo komisija, todėl nėra kam tų problemų spręsti.

Klaipėdos meras įsitikinęs, kad senamiesčiui atgimti padėtų ir sutvarkyti iki šiol apleisti pastatai.

„Savininkus priversime tvarkyti apleistus, griūvančius pastatus. Priešingu atveju ieškosime visų įmanomų teisinių būdų juos nugriauti. Gal tai skamba drastiškai, tačiau jei griuvenos yra pažangos stabdys, reikia ieškoti adekvačių veiksmų ir sprendimų”, – ryžtingai nusiteikęs buvo V.Grubliauskas.

Paklaustas, kaip vertina savo pavaduotojo idėją uždengti senamiestį, meras neslėpė, kad ji nuskambėjo įdomiai.

„Tačiau nė vienos idėjos negalima atmesti jos neapsvarsčius”, – teigė V.Grubliauskas.

Idėjos senamiesčiui

Klaipėdos senamiesčio atgaivinimu rūpinosi ir pasibaigusios kadencijos Strateginės plėtros komiteto nariai. Jie įpareigojo valdininkus parengti senamiesčio atgaivinimo priemonių planą ir šis prieš porą metų buvo sukurptas.

Planas sukurtas toks, kad jame numatytos priemonės esą bus įgyvendintos iki 2020 m. Jame daugiausia dėmesio skirta statyboms ir infrastruktūros gerinimui, todėl preliminariai apskaičiuota, kad senamiesčio atgaivinimui reikės 4 mlrd. litų – tokia suma yra dešimties metų Klaipėdos miesto biudžetas.

Plane įrašyta, kad reikėtų įrengti naujų automobilių stovėjimo aikštelių, rekonstruoti Naująją Uosto ir Pilies gatves, jose įrengiant šešias eismo juostas.

Plane įrašytas dar vienas utopinis siekis – pastatyti naują tiltą per Pilies gatvę, kad pėstieji juo iš Žvejų gatvės galėtų patekti į piliavietę.

Senamiesčio atgaivinimo plane vėl siūlyta prisiminti tramvajaus projektą, senamiestyje įrengti teminį pramogų parką.

Plano rengėjai sumanė, kad atgaivinti senamiestį padėtų ir įdiegta nauja atliekų išvežimo sistema – konteineriai turėtų būti panaikinti, o šiukšlės išvežamos specialiu transportu.

Plane taip pat buvo numatyta, kad reikia sukurti Gyvenimo, verslo ir kitos veiklos senamiestyje taisykles. Joms įsigaliojus esą apleistų pastatų savininkus pavyktų įpareigoti prižiūrėti savo turtą. Taisyklės gyventojus įpareigotų susitvarkyti savo kiemus, puošti langines ir balkonus.

 

Eugenija Odebrecht, Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė

Esu pikta ir nusivylusi, nes buvusi Klaipėdos valdžia nesistengė atgaivinti senamiesčio, o tik rasdavo būdų, kaip atmesti visas idėjas. Per pastaruosius metus valdžia nė piršto nepajudino, tik per didžiulę jėgą pavyko išspausti menkniekius, pavyzdžiui, gatvės šventes. Bet ir toms per metus patrupinama vos 20 tūkst. litų. Prikelti senamiestį naujam gyvenimui reikia tik geros valios. Džiaugiuosi, kad nauji valdžios vyrai senamiesčio atgaivinimą laiko prioritetiniu darbu. Visos idėjos yra geros, tačiau pirmiausia reikia išspręsti gyvybiškai svarbias problemas. Viena jų – eismas. Kaip galima patekti į senamiestį, kai visur stovi įvažiuoti draudžiantys ženklai? Todėl sykiu su kitais verslininkais teiksime naujam merui pasiūlymus, kaip pakoreguoti eismą. Be to, tikrai gera idėja yra per pietus senamiestyje nerinkti rinkliavų už automobilių stovėjimą. Manau, kad tai tikrai padėtų pritraukti žmonių. Labai gera idėja yra ir uždengti Klaipėdos senamiestį, kad jis taptų jaukesnis. Visos idėjos yra geros, reikia tik geros valios, kad jos būtų įgyvendintos, ir svarbiausioje miesto vietoje vėl virtų gyvybė.

 

VIRGINIJA SPURYTĖ

6ebb_SENAM

Šaltinis: "Klaipėda"


Ankstesnis įrašas Kitas įrašas

Rėmėjai ir partneriai

© 2026 Lietuvos architektų sąjunga Klaipėdos apskrities organizacija.

Užklausos forma
Užklausa sėkmingai išsiųsta!