Teritorijoje tarp esamų medžių laisvai išdėlioję nedidelius dviaukščius tūrius architektai ne tik išsaugojo suaugusias pušis, bet ir atkartojo aplinkoje vyraujančio užstatymo bruožus, suformavo aiškias, bet ne griežtas užstatymo linijas. Visi tūriai sujungti stogais į grupes taip, kad būriuotųsi aplink nedidelius vidinius kiemus, kurių dėka išliktų sklypo peržvelgiamumas bei praeinamumas. Pėstiesiems čia atiduodamas visiškas prioritetas: kadangi į sklypą galima įvažiuoti iš abiejose pusėse esančių gatvių, automobiliai per teritoriją nevažinės.

Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba, kuriai buvo pristatytas projektas, pritarė logiškam, iš gilios urbanistinės analizės gimusiam sprendimui. Jų nuomone, miesto vilų morfologija šiai vietai yra labai tinkama, nes išsaugoma žaluma, tuo pačiu pastatai žymėtų nuoseklų perėjimą nuo vienos struktūros (stambių poilsio namų) prie kitos (nedidelių gyvenamųjų namelių). Paprastas automobilių aikštelių sprendimas nereikalautų didelės invazijos kasantis po žeme. Autorių siūlymas visus pastatus daryti vienodo aukščio sulaukė nevienareikšmės nuomonės. Vienų ekspertų teigimu, aiški, vienoda stogo linija, kontrastuojanti su pušų lajų garbanomis, gali būti vertinama kaip meninė priemonė, erdvinės koncepcijos pagrindas. Kitų nuomone, skirtingas tūrių aukštis, svyruojantis nuo 2 iki 3 aukštų, suformuotų dinamišką siluetą ir padėtų sumažinti užstatytos teritorijos plotą, daugiau jo paliekant žalumai.

Esama situacija

Siūlomi DP sprendiniai

Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: „Arches

www.architektusajunga.lt