Dar vienas Teritorijų planavimo komiteto narių bandymas susipažinti su Klaipėdos senamiesčio ir istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų projektais pasibaigė nesėkme.

Projektų neišvydo antrąkart

Antrąkart į komiteto posėdį pakviesti šių planų užsakovai (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys) ir rengėjai (VĮ „Lietuvos paminklai“) neatvyko. Tad situaciją politikams galėjo komentuoti tik specialiųjų planų svarstyme Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavę Savivaldybės pareigūnai.

Savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika sakė, jog projektų autoriai praėjusį trečiadienį vykusiame Nuolatinės komisijos posėdyje išklausė daug pastabų dėl siūlomų dokumentų trūkumų, su kai kuriomis jų sutiko ir ketino planus koreguoti. Projektai taip pat buvo pristatyti ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertams. Jie taip pat pažėrė kritikos. Pataisytus projektus, anot A. Mureikos, rengėjai įpareigoti pristatyti Teritorijų planavimo komitetui, tačiau iki pirmadienio dokumentų nesulaukta.

Gyventojų nuomonės neklausė

Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas neslėpė, jog baigiami derinti specialieji planai specialistams kelia didelį susirūpinimą, tad siekiama, kad į jų svarstymo procesą įsitrauktų ir miestiečių interesams atstovaujantys politikai. Pagal esamą specialiųjų planų derinimo tvarką projektų rengėjams politinis pritarimas nebūtinas, pakanka tik Nuolatinės statybos komisijos verdikto, o tada juos beliks pasirašyti Kultūros ministrui. Tokia procedūra, anot Teritorijų planavimo komiteto pirmininko V. Greičiūno, stebina, nes senamiesčio ir jo apsaugos zonų įteisinimas turės įtakos daugeliui miesto gyventojų, verslo subjektų. „Ar į naujai nubrėžtą senamiesčio apsaugos zoną patekusios nuosavybės savininkai yra apie tai informuoti, ar atsiklausta jų nuomonės? Ar gali būti taip, kad bet ką „užpaišėm“ ir kitų nuomonė mums nerūpi?“- klausė jis. Savivaldybės pareigūnų žiniomis, viešas svarstymas vykęs supaprastinta tvarka – buvo skelbimai spaudoje ir interneto svetainėje. Projektų rengėjų nuomone, to pakakę, Savivaldybės atstovai tokią procedūrą įvertino: „svarstymo nebuvo“.

Ribos dabar, reglamentai – kada nors

A. Mureika sakė, jog didžiausią nerimą kelia ne dokumentuose užbrėžtos senamiesčio ribos – jos beveik nesikeičia. Valdininkams ir miesto architektų bendruomenei didžiausia paslaptis – visą senamiestį apjuosianti apsaugos zona ir jos režimas. Anot valdininkų, tokios zonos paskirtis įstatymuose apibrėžiama gana abstrakčiai – čia draudžiama bet kokia veikla, kuri galėtų vizualiai užstot vaizdą į senamiestį. Kas konkrečiai draudžiama, ką joje bus galima daryti, o ko ne, specialiųjų planų autoriai teigė šių dalykų net nenagrinėję. Esą pirmiausia bus apibrėžtos apsaugos ribos, o vėliau bus kuriami ir reglamentai. Anot Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo G. Pociaus, tokių reglamentų galime laukti ir 10-metį, o visą tą laiką priežiūros institucijoms atsiveria puikiausios galimybės piktnaudžiauti padėtimi.

Savivaldybės atstovams nepatinka ir tai, jog apsaugos zona tokia plati. Esą esami teisės aktai nurodo, jog ji gali būti iki 200 metrų pločio, o dabar braižoma daugiau nei dvigubai platesnė. Jokiais svariais motyvais tai nepagrįsta.

Sieks svarstymo Taryboje

Teritorijų planavimo komiteto nariai, išklausę pateiktą informaciją, nutarė siekti, jog specialieji planai būtų apsvarstyti Klaipėdos miesto taryboje. Tai fiksuota posėdžio protokole. V. Greičiūno teigimu, su šiais projektais turi būti supažindinti ir visi į naujo reglamentavimo zoną pateksiančio turto savininkai.

Dalia Grikšaitė

LASKAO atstovė spaudai