Teritorijų planavimo komiteto nariai pirmadienį taip ir neišvydo dviejų svarbių projektų, kurie, jeigu bus patvirtinti, neišvengiamai įtakos visų senamiesčio ir miesto istorinės dalies gyventojų gyvenimą.

Komiteto posėdžio darbotvarkėn įtrauktų Klaipėdos senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano bei Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano svarstymas neįvyko. Į posėdį neatvyko šių projektų užsakovo – Kultūros paveldo departamento atstovai bei šiuos planus rengę specialistai iš Vilniaus. Tik iš nuogirdų apie gimstančius svarbius planavimo dokumentus girdėję politikai gūžčiojo pečiais, kaip elgtis, kas turėtų atsakyti į daugybę klausimų, kaip nauji projektai įtakos tolesnę senamiesčio, istorinės miesto dalių bei jų gretimybių raidą, kokiomis sąlygomis čia bus statoma, rekonstruojama, remontuojama. Svarstymą nuspręsta atidėti ir dar kartą kviesti diskusijon rengėjus, nes naujas senamiesčio bei istorinės miesto dalies reglamentavimas gali turėti įtakos kiekvienam miesto centrinės dalies gyventojui, verslininkui, investuotojui.

Taisys Bendrąjį planą

Į komiteto posėdžio darbotvarkę dar kartą grįžo klausimas dėl investuotojų iniciatyvos planuoti ir statyti parduotuvę Tauralaukio gyvenvietėje. Verslininkų ketinimai kartą jau buvo pristatyti Tarybos posėdyje ir susilaukė dalies gyventojų bei politikų priešiškumo, todėl leidimo rengti detalųjį sklypo planą jie negavo. Dar kartą į Teritorijų planavimo komitetą kreipęsi investuotojai politikams pateikė Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų išvadas, jog kliūčių planuoti sklypą neturėtų būti daroma. Šios dvi valstybės institucijos konstatavo, jog miesto Bendrajame plane investuotojus dominanti teritorija greičiausiai per klaidą pažymėta kaip žemės ūkio paskirties. Savivaldybės pareigūnai tokiai išvadai taip pat pritarė. Esą kitaip ir negalima paaiškinti, kodėl šis Tauralaukio plotelis tapo žemės ūkio paskirties sklypu. Komiteto narys R. Bražinskas ironizavo, jog jeigu ši klaida nebus ištaisyta, tai verslininkai drąsiai galės kreiptis į valdžią, prašydami leidimo gyvenvietėje statyti ne parduotuvę, o kiaulidę… Teritorijų planavimo komitetas pavedė Architektūros skyriui rengti sprendimo projektą dėl Bendrojo plano tikslinimo. Ištaisius šią klaidą, investuotojams nebeliktų kliūčių realizuoti savo planus – statyti naują parduotuvę.

Posėdyje buvo paviešintas Klaipėdos miesto merą pasiekęs Tauralaukio gyventojų raštas su 68 parašais. Jame pasisakoma prieš verslininkų planus. Savo ruožtu „Projestos projektai“ pristatė sociologų atliktos tauralaukiškių apklausos rezultatus. Jie rodo, kad dauguma gyvenvietės žmonių būtiniausius maisto produktus perka miesto prekybos centruose, nes neturi galimybių apsipirkti savo mikrorajone. Didžioji dauguma apklaustųjų pasisakė už tai, jog gyvenvietėje atsirastų šiuolaikiška maisto prekių parduotuvė.

Dalia Grikšaitė

LASKAO atstovė spaudai