Publikacijos
Vilhelmo pasažo didybė liko tik svajose
Prašmatnūs restoranai, prabangios krautuvėlės ir ištaigingi apartamentai, SPA centrai, požeminis garažas šimtams automobilių, stiklu dengta pėsčiųjų alėja.
Dar neseniai apie tokius planus uostamiesčio centre noriai ir optimistiškai kalbėjo šveicarų investuotojai.
Iki jubiliejaus nespėjo
Vietoje buvusių buities rūmų tarp Herkaus Manto ir Šaulių gatvių jau šiandien turėjo stovėti analogų visoje šalyje neturintis daugiafunkcinis pastatų kompleksas – Vilhelmo pasažas. Tačiau šią viziją veikiausiai nedaug kas beprisimena.
Viešoje erdvėje nesunkiai prieinama informacija, jog prekybininkams bei įvairių paslaugų teikėjams nuomojamų buvusių buities rūmų patalpų savininkai pastaruoju metu nesikeitė – nekilnojamasis turtas priklauso bendrovėms „ABL invest SA” ir „Swikapital AG”.
Vos prieš keletą metų investuotojai vylėsi, jog naujas modernių pastatų kompleksas apie 1,5 ha teritorijoje tarp Šaulių, Herkaus Manto ir S.Daukanto gatvių spės išdygti iki 2009-ųjų pabaigos.
Esą taip norėta įprasminti 200 metų, kai buvo įkurtas vienas Klaipėdos rajonų – vadinamasis Vilhelmo miestas, jubiliejų.
Planavo investuoti milijonus
Pirminiais sumanymais, buities rūmų vietoje turėjo rastis iki 18 tūkst. kv. m ploto pasažas su triaukščiais mansardinio tipo statiniais, biurams skirtu devynaukščiu bei dviejų aukštų požeminiu garažu 350-čiai automobilių.
Investuotojai čia buvo užsimoję įsteigti ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir vadinamąsias „boutique” tipo parduotuves, SPA centrus, biurus, maitinimo įstaigas bei į uostamiestį privilioti būrį naujų pasaugų teikėjų iš užsienio.
Šaulių ir Herkaus Manto gatves planuota sujungti pasažo centre įrengta pėsčiųjų alėja, kuri turėjo būti uždengta stiklu, saugančiu nuo permainingų uostamiesčio orų.
Į šį projektą anuomet ketinta investuoti apie 15 mln. eurų (beveik 52 mln. litų).
Valanda dar neišmušė
Tačiau, kaip ir daugelis ambicingų užmojų, šie sumanymai neišlaikė sunkmečio egzamino. „Akcininkai patvirtino, kad vykdyti projekto neatsisakoma, bet dėl krizės ir jos padarinių šis momentas atidėtas neribotam laikui”, – tik tiek teigė galinti pakomentuoti investuotojų atstovė Indra Mockevičienė. Anot pašnekovės, šiandien taip pat sudėtinga prognozuoti, kiek ir ar apskritai bus koreguojamas pirminis projekto variantas.
„Kadangi detalusis planas nebuvo iki galo suderintas, šiandien jau reikėtų viską derinti iš naujo, galbūt atsirastų ir tam tikrų keitimų”, – šykščiai apie investuotojų planus kalbėjo I.Mockevičienė.
Bent jau prieš keletą metų pristatytas Vilhelmo pasažo projektas sulaukė prieštaringų specialistų vertinimų.
Romualdas Gailius, Klaipėdos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys:
– Projektas buvo svarstomas pačiais bendriausiais bruožais. Matėme, galima sakyti, grubią jo versiją. Tačiau iškilo daug diskusijų, nes situacija – gana komplikuota ir atsakinga. Pirmiausia – koks turėtų būtų buvusio bravoro Šaulių gatvėje likimas? Kalbėta apie tai, kad svarbiausias šio kvartalo elementas neatsiejamas nuo visos teritorijos, jo likimą reikia spręsti vienu kartu. Taip pat iškilo klausimas, kas darysis teritorijoje tarp Šaulių, S.Daukanto, Herkaus Manto gatvių ir Lietuvininkų aikštės, kalbant apie transporto, pėsčiųjų srautus. Šie dalykai tada nebuvo sprendžiami. Taip pat, kiek pamenu, užkliuvo itin persipynę nuosavybės reikalai. Galima paminėti kad ir įvairius kioskelius S.Daukanto gatvėje priešais teismo pastatą. O šiuo atveju visą šį kampą reikėtų tvarkyti kompleksiškai. Buvo kalbama net apie tai, kad reikėtų įrengti stiklu dengtą pasažą. Gal ir nieko sumanymas, sunku pasakyti, kas iš to būtų išėję. Tačiau apskritai projektą vertinu gana skeptiškai, tokio monstro, mano supratimu, kažin ar reikėtų. Mūsų sąlygomis nelabai realu, kad jis išgyventų ir komerciškai atsipirktų. O labiausiai gaila nykstančių visuomeninių erdvių – prieš buvusį „Kapitolijaus” kino teatrą vienas skverelis jau buvo sunaikintas.
Lina Bieliauskaitė

Šaltinis: "Klaipėda"