Per beveik 20 nepriklausomybės metų vis ryškiau keičiantis uostamiesčio veidui, netyla karštos diskusijos dėl naujosios Klaipėdos architektūros.

Statistikos departamento duomenimis, vien 2000-2008 metais Klaipėdos miesto savivaldybėje išdygo 469 gyvenamieji pastatai, 1997-2008 metais – 455 negyvenamieji. Vieni jų yra maišomi su žeme, kiti pateikiami kaip sėkmingos moderniosios architektūros pavyzdžiai.

Ekonominiu sunkmečiu atslūgusi statybų karštinė – pats metas atsigręžti atgal ir įvertinti tai, kas per šiuos 20 metų buvo padaryta. Dabar, anot Klaipėdos vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, kaip tik tas laikotarpis, kai lenda ekonominio pakilimo ligos pasekmės.

„Paskutiniaisiais metais į Teritorijų planavimo komitetą mums nešdavo vis tą patį. Tad beveik kiekvienam reikėdavo sakyti „nurėžk vieną aukštą, įrenk šalia namo vaikų žaidimų aikštelę”. Kažkodėl mažai kas supranta, kad gyvenimo kokybė priklauso ne nuo „kvadratų”. Juk šeimai geriau turėti 100 kvadratinių metrų, bet su žaliaisiais plotais ir vaikų žaidimų aikštelėmis aplink, nei 150 kvadratinių metrų ten, kur nebus kur išeiti”, – pabrėžia jis.

A. Mureiką stebina ir jaunųjų architektų troškimas projektuoti juodos, pilkos spalvos pastatus – tai neva rimta ir gražu.

„Klaipėdos miesto savitumas ir puošmena – raudona plyta: senasis paštas, Pedagogikos fakultetas. Mano nuomone, ir naujas pastatas neturi būti juodas. Išlaikykime Klaipėdos koloritą”, – siūlo jis.

Tačiau tarp projektų, jau išvydusių dienos šviesą, architektas pastebi ir daug sėkmingų pavyzdžių.

Iš gyvenamosios paskirties namų, išdygusių istorinėje aplinkoje – tokiose vietose projektuoti sudėtingiausia – A. Mureikai ypač sėkmingi atrodo Gintaro gatvėje 12 ir 17 iškilę pastatai, taip pat – Šimkaus gatvės išklotinę užpildęs 7-uoju numeriu pažymėtas naujas daugiabutis. Iš didesniųjų – Herkaus Manto gatvėje 6A pastatytas nemažas, bet atrodantis lengvas, gremėzdiškumo įspūdžio nesudarantis namas.

Kaip sėkmingiausią aukštybinį pastatą uostamiestyje vyriausiasis miesto architektas įvardija Gandrališkių „Pilsotą”. Jo žavesys – gražios proporcijos.

„Kad ir iš kurios pusės žiūrėtum, matoma grakšti vertikalė”, – pagyrė A. Mureika.

Geriausias naujas gyvenamųjų namų kvartalas, anot jo, yra įsikūręs Tauralaukyje – sutvarkyta Danės upės senvagė, kiemuose – vanduo, sėkmingai suderinti prabangesni ir vidutinės klasės būstai. Būna, jog kvartalams pritrūksta architektūrinės vienovės, tačiau čia to išvengta.

Iš biurų istorinėje aplinkoje A. Mureikia išskirtų stovintįjį Ramiojoje g. 9.

„Inteligentiškas darbas, atrodo, kad pastatas ten buvo seniai. Tai – pavyzdys, kaip reikia tvarkytis”, – sakė jis.

Žavingas vyriausiajam architektui atrodo administracinis pastatas Šilutės pl. 2 – spalvingas, tarsi saldainiukas. Pavykęs projektas – ir Minijos g. 90, netoli naujosios perkėlos.

Dauguma naujųjų prekybos centrų, pasak A. Mureikos, – beveidės dėžės, ir tiek. Vis dėlto ir čia galima rasti kuo pasidžiaugti.

„Sėkmingas prekybos centro projektas yra toks, į kurį pasižiūri, ir lieka atminty. Dauguma Klaipėdos prekybos centrų, atrodo, galėtų stovėti bet kuriame mieste – pravažiavai, ir net neįsidėmėjai, kaip atrodė. Aiški, įsimintina, gražiai išreikšta architektūrinė idėja yra prekybos centro „Grandus”. Išlieka atmintyje susikertantys Baltijos prospekte įsikūrusių „Nemuno baldų” tūriai”, – vardijo jis.

Kalbant apie sėkmingus pramoninius objektus paprastai įvardijama „Philip Morris” gamykla. Ties miesto vartais įkurdintas šveicarų architektų darbas, anot A. Mureikos, miestui gėdos nedaro. Iš naujesnių projektų paminėtina PET pusgaminių gamykla Pramonės gatvėje 12 – naujas, sėkmingas architektūros žodis.

Apie senamiestį, A. Mureikos teigimu, kalbėti sunku – dėl šios miesto dalies net ir ekspertų nuomonės labai skiriasi. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus uostamiestyje viešėjęs vengrų architektas, Europos paveldo ekspertas Tamas Pinteris teigiamai įvertino „Memelio” priestatą ir paties „Memelio” rekonstrukciją.

„Pastato grožis – ne sudėtinga, įmantri architektūra ir ne daug prabangių medžiagų. Jei apdaila tamsi, sunki, pastatas platėja į viršų ir susidaro įspūdis, kad griūva – viskas, jis neatrodo gerai. Nereiškia kokybės ir ypatybės „didžiausias”, „aukščiausias” ar panašiai. Sėkmės paslaptis – harmoningos proporcijos ir dermė su vietove”, – sakė A. Mureika.

„Vertinti nereikia skubėti”

Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė

Žinoma, buvo padaryta klaidų, bet apibendrinant reikėtų pasakyti, kad per nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdoje atsirado gražių naujų pastatų. Atsirado įdomių aukštybinių: Gandrališkių „Pilsotas” yra tikrai stilingas ir gražus, sėkmingas ir „Neapolis”, taip pat naujas daugiabutis Kauno gatvėje, apvalainas pastatas ties Naujosios Uosto ir Simono Daukanto gatvių sankryža. Naujuose rajonuose visai įdomiai atrodo pastatas Taikos prospekte prie bendrabučių. Pavykusių yra ir prekybos centrų – įdomus „Elektromarkt”, visai sėkminga „Akropolio” rekonstrukcija. Džiugina ir naujų daugiaaukščių namų kvartalai, pavyzdžiui, prie ligoninių miestelio, taip pat mažaaukščių – ten, kur jie stilingi, suvienodinti, o ne kas kaip nori, taip stato.

Daug teigiamų dalykų atsirado, tik gaila, kad senamiestis liko podukros vietoje. Gatvės, krantinės tvarkomos, o su pastatais – liūdnas vaizdas: apsilaupę fasadai, kiauri stogai… Patys gyventojai nesutvarkys. Šiuo atžvilgiu truputį atsiliekame nuo kitų didmiesčių.

Ką galėčiau pasakyti tiems, kam apskritai nepatinka naujoji architektūra? Reikia šviestis, stebėti pasaulio architektūros tendencijas. Yra naujos technologijos, nauji pasiekimai, naujos medžiagos. Negi vis dar statysime senovines pilis? Juk atėjo naujas amžius.

Nesuvokti šiuolaikinės architektūros – tai išsilavinimo trūkumas. Žinoma, būna ir išimčių. Iš tos pačios medžiagos juk galima pasiūti visiškai skirtingus drabužius, ir ne medžiaga kalta, jeigu drabužis prastai atrodo. Taip pat su menu – tam, kad jį suvoktum, turi domėtis, vaikščioti į parodas. O tiesiog pasakyti, kad man nepatinka šiuolaikinis menas ir jaustis labai „kietam”… Savo laiku pats baisiausias statinys Paryžiuje buvo Eifelio bokštas, visi norėjo jį nugriauti, o dabar tai yra lankomiausias objektas pasaulyje. Taigi su šiuolaikinės architektūros vertinimais nereikia skubėti.

„Palikus gabalėlį – geriau”

Edita PETRAUSKIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėja

Miesto centre yra tokių pastatų, kurių, mano nuomone, galėjo nebūti. Tačiau senamiestyje yra ir gražių restauravimo pavyzdžių. Man labai patinka du pastatai netoli „Meridiano” – vienas pastatytas, o kitas restauruotas. Neblogas pavyzdys – prekybos centras „Mega plaza”, nors jis tik pusiau naujas. Mano nuomone, kai statoma palikus gabalėlį to, kas buvo, išeina geriau nei visiškai nugriovus seną ir jo vietoje pastačius naują. Tai įrodo ir prekybos centras „Herkaus galerija”.

Dėmesio – konkursas!

„Vakarų ekspresas” skelbia konkursą „Gražiausias naujas Klaipėdos pastatas”. Nuo šiandien iki pat naujųjų metų dienraščio internetinėje svetainėje, skiltyje „Konkursai”, galėsite balsuoti už po Nepriklausomybės atgavimo iškilusius pastatus, kurie, Jūsų nuomone, yra verčiausi gražiausio naujo uostamiesčio pastato titulo.

Skaitytojai taip pat gali pildyti pretendentų sąrašą siųsdami el. laiškus adresu aktualijos@ve.lt arba tiesiog palikdami komentarą.

Šaltinis: Giedrė NORVILAITĖ, Vakrų ekspresas, 2009-11-05