Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantės Eglės Truskauskienės studija apie Klaipėdos uosto plėtrą, perspektyvą bei palyginimas su kitais Baltijos uostais. Akademinis žvilgsnis Klaipėdoje fiksuoja kiekybinę, bet ne kokybinę pakrantės plėtrą.

„Akivaizdu, kad Klaipėdos uosto pakrančių ilgis yra pats didžiausias iš visų Baltijos uostų, nors pagal krovos darbus ji tik penkta. Tokį didelį ilgį būtų galima sieti su tuo, kad naudojamas gana siauras pakrantės ruožas. Vis dėlto Gioteborgas, net ir išsidėstęs trumpesnėje pakrantės atkarpoje, uosto veiklai naudoja mažesnį plotą. <…>

Ieškant perspektyviausių Klaipėdos uostamiesčio urbanistinės plėtros krypčių, svarbu dar kartą žvilgterėti į pakrančių naudojimo efektyvumo tyrimą. Pagrindinės kompanijos, vykdančios krovos darbus ir perkraunančios daugiau kaip 90 proc. krovinių Klaipėdos uoste, yra: „Klaipėdos nafta“, „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), „Bega“, „Klaipėdos Smeltė“ ir „Klaipėdos terminalo grupė“. Šios įmonės užima tik 29 proc. visos 623 ha teritorijos ir 38 proc. (iš 27 022 m) bendro krantinių ilgio. Likusią 71 proc. uosto dalį užima aptarnaujančios tarnybos, keltų ir jų prieigų teritorijos, kruizinių laivų terminalai, laivų remonto dirbtuvės ir kitos krovos kompanijos. Dalis šios veiklos būtina, kad būtų užtikrintos uosto funkcijos. Vis dėlto didžiąją dalį užima krovos kompanijos, todėl akivaizdu, kad teritorija naudojama neefektyviai, o užimami plotai visiškai neadekvatūs veiklos užmojams.”

Visas Eglės Truskauskienės straipsnis:

http://www.tpa.vgtu.lt/upload/urban_zur/tpa_vol33_no4_211-224_truskauskiene.pdf

EGLĖ TRUSKAUSKIENĖ

VGTU Urbanistikos katedra