Rugsėjo 5–6 dienomis Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyko „Zavišinės“, kurias inicijuoja architekto A. Zavišos fondas.

Į renginį susirinkusius dalyvius pasveikino Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis. Renginio partneriams ir rėmėjams buvo padėkota už reikšmingą indėlį, kuris leido tradicija tapusiai iniciatyvai įvykti ir šiais metais.

Fondo pirmininkas architektas Aurimas Baužys pasidžiaugė ilgamete tradicija, atiduodamas pagarbą a.a. architektui A. Zavišai ir akcentavo, kad šių metų renginio temai „Gamta šaukia. Neringa“ impulsą davė naujas požiūris į nepelnytai pamirštas sanitarijos technologijas. Viešosios erdvės bei krantinės, viešieji tualetai, yra ne mažiau svarbūs Kuršių nerijos gyventojams bei lankytojams nei jos gamtos stebuklai. Šiuolaikiškas, saugomų rekreacinių teritorijų specifiką atitinkantis požiūris į utilitarius, infrastruktūrinius dalykus lemia, ar pavyks sukurti vietos išskirtinumą atspindinčią viešąją infrastruktūrą.

Forume-diskusijoje „Gamta Šaukia. Neringa“ buvo inicijuojamas architektų, tyrėjų, vietos bendruomenės ir skirtingų institucijų atstovų dialogas, atkreipiant dėmesį į gamtinėje aplinkoje esančių architektūrinių ir infrastruktūrinių elementų reikšmę, ir galimybę jais kurti darnų ryšį tarp esamos ir žmonių kuriamos aplinkos. Įžvalgomis ir praktinėmis rekomendacijomis pasidalino:

Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, architektai-urbanistai. PUPA / Life over space. „Gyvybingi miestai: žaliųjų erdvių vaidmuo urbanistikoje“. Laimonas Bogušas, architektas-urbanistas. Neringos vyriausiasis architektas. „Neringa. Miestas miške ar miškas mieste?“. Lina Dikšaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė. „Gamtos architektūra”. Karolina Čiplytė, Julija Čiapaitė-Jurevičienė, architektės. Case Studio for Architecture. „Viešasis lauko tualetas Kuršių nerijoje“. Aurimas Baužys, architektas. Vietos. Zavišos fondo pirmininkas. „[Pa]krantės“.

Daiva Gasiūnienė, architektė. Anykščių rajono vyriausioji architektė, negalėjusi dalyvauti forume ir pristatyti planuoto pranešimo „Kai gamta niekada neišeina iš mados. Anykščiai“, atsiuntė susirinkusiems linkėjimus iš Europos šiaurinio taško, akcentuodama: Kaip gamta veikia žmogaus psichologiją architektūriniame kontekste? Kaip humaniška gamtiška architektūra gali spręsti šiuolaikinio miesto problemas? Ar galima suderinti šiuolaikinį stilių ir organišką (gamtinį) dizainą? Tai šiandien patys aktualiausi klausimai ir temos architekto darbe ir gyvenime. Gamtos įtraukimas į architektūrą, sukuriant tikrą ryšį su gamta, vietinės medžiagos, ekosistemų išsaugojimas, žmogaus mastelis ir emocinis ryšys, jautru, draugiška, saugu. Architektūra kaip tęsinys, o ne įsiveržimas.

„Geriausias rekreacinės architektūros kūrinys“ – tai jau nuo 2003 metų Zavišos fondo organizuojamas konkursas, vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais. Konkurso (toliau konkursas) pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti 2024 metais realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas. Dėkingi autoriams aktyviai teikusiems kūrinius konkursui. Konkursui pateikiamos ir atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudarytas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys [Sudarytojai: Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė]: https://issuu.com/laskao/docs/2024_nominantai

Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius konkurso sąlygas, pristatė ir vertino architektai: Gintaras Balčytis (LAS deleguotas); Ramunė Staševičiūtė (A. Zavišos fondo deleguota); Asta Prikockienė (2008-2009 m. konkurso laureatė); Gustė Kančaitė (2016 m. konkurso laureatė); Lukas Rekevičius (2013 m. ir 2022 m. konkurso laureatas). Pristatymo metu akcentuotos projektų realizacijos, sulaukusios daugiausia komisijos narių vertinimų: Stasys museum Panevėžyje; Kauno rotušė; Buriavimo mokykla Kaune; Senovinių automobilių ekspozicija Klaipėdoje; Tyzenhauzų memorialas Rokiškyje; Aksominės kopos Nidoje; Tauro kalno viadukas Vilniuje; Šnipiškių skveras Vilniuje.

Vadovaujantis Konkurso sąlygomis ir Konkurso komisijos darbo reglamentu, komisija turėjo atrinkti tris kandidatus į laureato apdovanojimus. Komisijos narių apibendrinti pasisakymai apie daugiausiai dėmesio bei vertinimo balų surinkusius kūrinius:

Stasys museum Panevėžyje [Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Viktoras Gricius, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Aurelija Kniukštaitė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė, Ričardas Bertašius].

„Tai yra įspūdingas ir ikoniškas šiuolaikinės architektūros kūrinys, įgyvendintas su didžiule precizika. Jis jau tapo visos Lietuvos (ir ne tik) traukos objektu ir tapo tikru Panevėžio magnetu. Tai grąžina Panevėžį į lankytinų Lietuvos vietų pirmąjį dešimtuką, o čia pritraukti žmonės padeda gaivinti ir kitus rekreacinius šio miesto resursus – parką, senvagę, sporto objektus. Atvykstantys žmonės tarsi deguonis padeda gyvuoti visai svetingumo ekosistemai – apgyvendinimo, maitinimo, kitoms kultūros paslaugoms“ (L.R.).

„Viešieji pastatai gali iš esmės pakeisti miesto gyvenimą – taip nutiko Panevėžiui. Stasys Museum tapo kultūrine dominante, įtvirtinusia miestą tarptautiniame kontekste. Muziejus organiškai įsilieja į urbanistinę struktūrą, sukuria naują miesto kultūrinę ašį. Jo forma – novatoriška, monumentalumu ir tektonika atspindi Stasio Eidrigevičiaus kūrybos dvasią, išlaiko vientisą estetiką ir kartu pasižymi subtiliu humoru (pvz., mažosios architektūros elementai – triūbos dūmų šalinimui /suoliukai- „pabėgęs” kubas aikštės erdvėje). Funkcija – aiški, lankytojui patogi struktūra, lengvai skaitoma ir naudojama; ryšys tarp vidaus ir išorės sustiprina muziejaus vaidmenį miesto gyvenime – t. y. panoramos- atvykęs į muziejų susipažįsti ir su Panevėžiu. Net ir interjero navigacija kurta su meile Stasio Menui – detalėse juntamas ieškojimas ir pastangos padaryti patirtį asmenišką. Tai objektas, kuris Panevėžį pakeitė iš esmės ir tapo jo naujuoju identiteto simboliu“ (G.K).

Kauno rotušė [Vytautas Biekša, Adelė Dovydavičiūtė, Loreta Janušaitienė, Aistė Galaunytė, Justinas Malinauskas, Justina Stefanovič, Viktorija Rimkutė, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius].

„Kruopštus, sąžiningas darbas visuomenei reikšmingame objekte. Kita vertus, originali interpretacija fragmentuose, kūrybiškai pritaikyta aplinka ir funkcija. Žavi preciziška restauracija suderinta su šiuolaikiško architektūrinio mąstymo viražais, neprarandant pastato istorinės dvasios. Kriterijai: 1. Aplinka: geriausių rekreacinės aplinkos savybių tinkamas panaudojimas; objekto kontekstualumas su susiklosčiusia urbanistine situacija; kultūros paveldo respektavimas. 2. Forma: originali, novatoriška formos raiška ir jos dermė su aplinka; originali tektonikos išraiška; medžiagų ir technologijų panaudojimas atsižvelgiant į vietos specifiką; medžiagų ir aplinkos ryšys (formos paieška labiau susijusi su vidaus restauracija – pritaikymu). 3. Funkcija: suplanavimo struktūros ir funkcijos harmonija; objekto vidinių ryšių ir jų santykio su aplinka komfortiškumas“ (R.S.).

„Kauno rotušė šiandien atspindi Kauno identitetą – miestą, kuris nuo tarpukario garsėja kaip modernistinės architektūros centras. Jos rekonstrukcija yra išskirtinis pavyzdys: prikelta miesto ikona – „gulbė“ – tapo vizitine kortele svečiams ir šiuolaikine reprezentacine erdve. Tai geriausia, kas šiam pastatui galėjo nutikti – taip vertina dauguma Kauno architektų. Rotušės fasadai išsaugo daugiasluoksnį istorinį ansamblį, o ypatingas šiuolaikinis interjeras sukurtas aiškiai pabrėžiant senosios ir naujosios architektūros kontrastą. Tai derinys, kurio siekia šiuolaikiniai architektai – parodyti praeities vertę dabarties kalba ir suteikti pastatui naują aktualumą miesto gyvenime“ (G.K.).

Buriavimo mokykla Kaune [Šarūnas Kiaunė, Asta Kiaunienė, Vytis Obolevičius, Antanas Pipiras].

„Geriausiai atitinka beveik visus vertinimo kriterijus ir respektuoja rekreacinės architektūros sampratą (A.P.).

„Buriavimo mokykla – ne tik sporto bazė, bet ir viešas edukacinis centras, jungiantis miestiečius su Kauno marių regioniniu parku. Kompleksas organiškai įsilieja į pakrantės peizažą, stiprina miesto ryšį su gamta ir vandens sporto tradicijomis. Forma – šiuolaikiška, bet santūri. Kubai iš rudinto metalo atrodo tarsi daugiasluoksniai – jų faktūros persimaino su medžių šešėliais, sukuria kamufliažo efektą ir dar labiau priartina architektūrą prie gamtos aplinkos. Pagrindinis pastatas su sporto sale ir kavine primena burių tektoniką. Funkcija – vidaus erdvės aiškios edukacijai ir treniruotėms, išorinės jungiasi su prieplauka, objektas tampa prieinamas ne tik sportininkui, bet ir plačiajai bendruomenei. Man asmeniškai patinka, kad tai nėra VIP, menui ar prabangai skirtos erdvės, o veikiau – skirtas kiekvienam. Mano akimis, tai lavina jauną pilietį būti šalia šiuolaikinės architektūros, nesureikšminant jos, bet kartu – nematomai ugdant. Užlipus į apžvalgos aikštelę atsiveria ne tik marių panorama, bet ir naujas santykis su architektūra – ji tampa patirtimi, atradimu: „eik, lipk, atrask“. Tai kasdieniam gyvenimui skirtas kokybiškos architektūros rūbas“ (G.K.).

Tenka pažymėti, kad minimaliu vertinimo skirtumu ketvirtoje pozicijoje liko Senovinių automobilių ekspozicija Klaipėdoje. [Andrius Laurinaitis, Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Rolandas Rakevičius (PV). Tvarkybos projekto autoriai: Irena Tilvikienė, Juozapas Tilvikas]. „Priešingai nei kiti sąraše buvę kultūros paveldo pritaikymo projektai (Kauno Rotušė, Pilininko namas) – šis projektas yra gerokai daugiau nei paveiki ekspozicija ir interjeras istoriniame pastate. Atiduodant visą pagarbą paveldo tvarkybai, čia taip pat įterpta nemažai sudėtingos inžinerijos, kas neabejotinai reikalavo aukšto profesinio meistriškumo. Šis projektas Klaipėdoje vysto dar vieną rekreacinį resursą – muziejinį – ko Klaipėdoje šiandien neabejotinai trūksta“ (L.R.).

„Buv.Gazholderių išskirtinumas – neįtikėtino dydžio raudonų plytų aštuonkampė edvė, kadaise pripildyta dujų. Autorių sugebėjimas įkomponuoti muziejų su eksponatais „nenuskriaudžiant” šios didingos erdvės – neabejotina sėkmė: išsaugota tai, kas vertingausia, sukurta nauja, pridėtinė vertė, atverianti naujas kryptis istorinių pastatų pritaikymo koncepcijoms: tiesiog, įstatant grandiozinį „baldą” į dar didingesnę erdvę. Kriterijai: 1. Aplinka: geriausių rekreacinės aplinkos savybių tinkamas panaudojimas; kultūros paveldo respektavimas. 2. Forma: kompozicinės stilistikos vientisumas (tūrių, plastikos, spalvų, elementų kompozicinė darna); originali tektonikos išraiška; medžiagų ir technologijų panaudojimas atsižvelgiant į vietos specifiką; medžiagų ir aplinkos ryšys; racionali formos ir funkcijos dermė (formos paieška labiau susijusi su vidaus restauracija – pritaikymu). 3. Funkcija: suplanavimo struktūros ir funkcijos harmonija“( R.S.).

Diskusijų metu komisijos nariai nagrinėjo, vertino, palygino atrinktus 3 darbus ir priėmė sprendimą dėl „Geriausias 2024 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato. Nutarta: už (3), susilaikė (2) apdovanojimą „Geriausias 2024 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ skirti Stasys museum Panevėžyje. Autoriams buvo įteiktas A.Zavišos fondo pirmininko architekto Aurimo Baužio kūrinys.

Renginio antros dienos rytą (rugsėjo 6 d.) svečiai po tradicinės žuvienės pakviesti pasivaikščioti marių [pa]krant[in]ėmis ir pasiklausyti bei sukurti istorijų apie Nidos krantinių santykį su gamta ir gyvenviete. Dėkingi ir antrą dieną taip aktyviai susibūrusiai bendruomenei, ypač padėjusiems papasakoti ar vizualiai sukurti istorijas: Gražinai Žemaitienei, architektei Gustei Kančaitei, kraštovaizdžio architektei Godai Characiejienei, architektui Egidijui Vidrinskui ir kitiems aktyviai įssitraukusiems.

Dėkodami už šį kartu sukurtą įvykį, tikimės kitų susitikimų Neringoje!

Renginio organizatoriai: Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija.

Renginio rėmėjai ir partneriai: Neringos savivaldybės administracija; LAS; LASKAO; AGILA; KNNP; PAROC; LEMORA

Parengė renginio kuratorė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857.

Daugiau informacijos ir akimirkų iš renginio: www.facebook.com/zavisosfondas