Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai parengė Klaipėdos senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Jei šis būtų patvirtintas, senamiesčio ribos išsiplėstų – taip esą greta miesto širdies esančios teritorijos būtų apsaugotos nuo jas darkančių pastatų. Tačiau už kilnias idėjas giriami šio plano iniciatoriai sukėlė ir diskusijų.

Ramunė Staševičiūtė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė:

– Iš principo viskas teisinga, juolab kad ir senamiesčio ribos išplečiamos nedaug. Tačiau matome ir nepagrįstų sprendinių. Kaip tik dabar rengiame posėdžio protokolą, kur išdėstysime savo nuomonę, kas mums užkliūva. Šiaurinėje miesto dalyje į vadinamąją vizualinės apsaugos zoną įeina nemaža parko dalis, kurioje statybų ir taip nenumatoma.Keisčiausiai atrodo pietinė dalis, kur vizualinės apsaugos zona siekia faktiškai Rumpiškės gatvę. Šiam dalykui nematome jokio pagrindimo – nereikėtų riboti veiklos ten, kur tai nėra būtina. Kitas ne mažiau keistas, sakyčiau, ydingas dalykas, kad pirmiausia nustatomos ribos, o po to – ką toje vizualinės apsaugos zonoje galima veikti. Įprastai pirma būna arklys, o tik po to vežimas, ne atvirkščiai. Mums šio plano rengėjai aiškino, jog toks yra įstatymas. Jei taip – tokį įstatymą reikia skubiai keisti. Antraip derinant projektą derintojas gali labai laisvai manipuliuoti tiek projektuotojais, tiek užsakovais, tiek projektų plėtotojais.

Dr. Vacys Vaivada, istorikas, Klaipėdos universiteto dėstytojas:

– Šiame plane kalbama apie vizualinės apsaugos zonų išplėtimą, o tai padėtų išryškinti senamiesčio ir istorinės miesto dalies vertingąsias paminklų savybes. Juk senamiestis vaidina labai svarbų vaidmenį ne tik mūsų istorinės ir kultūrinės atminties formavimuisi. Turėdami galimybę išlikusį unikalų paveldą optimaliau pristatyti atvykstantiems turistams, galime išryškinti tas vertybes, kurios kalba apie mūsų miesto raidos savitumą. Tad šiuo atveju aš tik sveikinčiau panašias iniciatyvas. Tokia kryptimi paveldo apsauga vyksta Vakaruose, nereikia ir labai toli žvalgytis, artimiausias pavyzdys – Latvija. Jei šis planas būtų buvęs patvirtintas anksčiau, veikiausiai jau šiandien turėtume mažiau susipriešinimo. Dabar neretai beprasmiškai vyksta diskusijos, nors ir visiems, net architektams, vykdantiems užsakymus šalia istorinės miesto dalies, senamiesčio zonoje esančiose teritorijose, akivaizdu, kad tam tikrais atvejais pažeidžiamas senamiesčio arba istorinių miesto dalių paminkliškumas.

Šaltinis: "Klaipėda"