Kaip suderinti buto miesto centre ir nuosavo namo užmiestyje privalumus? Kaunietis architektas Algimantas Kančas tik neseniai rado atsakymą – jis reabilitavo sublokuotą namą.

Jeigu nori gyventi mieste – greičiausiai teks pasiieškoti būsto daugiabutyje ir reikės dalintis bendra erdve su kaimynais. Žemė čia brangi ir statyti individualų namą su erdviu kiemu – didelė prabanga.

Tačiau iki miesto teikiamų patogumų bus tiktai ranką ištiesti – parduotuvės, vaikų darželiai, mokyklos, darbovietės – viskas šalia.

Nuosavame užmiesčio name viskas atvirkščiai – čia galima mėgautis asmenine erdve, nuosava veja už lango, tačiau iki miesto ir atgal kasdien teks važinėti.

Žinomas kaunietis architektas A.Kančas įgyvendino Lietuvoje dar nematytas idėjas, padėjusias originaliai išspręsti erdvės ir privatumo problemas.

Didelis sklypas – prabanga

Fredos miestelyje Kaune iškilę namai – sublokuoti ir įsprausti į gana nedidelį sklypą šalia tvenkinio. Suteikti kiekvienam namui po 6 ar 10 arų būtų prabanga.

Tačiau jų gyventojai dėl to neišgyvena. 130 kvadratinių metrų ploto būste jautiesi tarsi nuosavame name.

Kartu su kaimynais galima mėgautis bendro ir kartu nuosavo tvenkinio pakrante, o sklypą vizualiai išplečia tai, kad tarp gretimų namų nėra tvorų. Ribos – tik menamos.

Tikras iššūkis architektui buvo erdves suplanuoti taip, kad jos būtų šviesios. Įsivaizduokite namą, kuris turi tris aklinas sienas. Kaip suteikti natūralios šviesos visiems trims kambariams?

Dvi namo sienos ribojasi su kaimynų namų sienomis.

Be to, norėdamas suteikti daugiau privatumo, A.Kančas iš gatvės pusės suplanavo garažą ir lauko duris su nedideliu stiklo intarpu, tačiau šviesa per čia beveik nepatenka.

Grožėtis tvenkiniu namo gyventojai gali iš miegamojo ir vonios. O kaip šviesa patenka į antrą miegamąjį ir svetainę? Paliksime spėlioti skaitytojams.

Vietoj kambario – terasa

Ar galima vadinti kambariu Lietuvoje visiškai originalų ir dar nematytą vidinį kiemelį, kurį supa keturios namo sienos?

Tiesiog vidury būsto atsiradęs kiemelis atsiriekia 10 kvadratinių metrų būsto erdvės, tačiau duoda kur kas daugiau.

Pirmiausia – šviesą. Tik viena kiemelio siena aklina, kitoje yra didelis langas į miegamąjį, o nuo svetainės jį skiria panoraminis stiklas.

Taip kiemelis susilieja su svetaine ir vizualiai ją išplečia. Be to, tampa tarsi nuolat besikeičiančiu paveikslu.

Keičiasi siena lipančio vijoklio lapų spalva, lėtai krinta snaigės, žaliuoja žolė ar tiesiog lauko stalą su kėdėmis nutvieskia saulė.

Kai šilta, čia gera rytais gerti kavą – nors esi lauke, niekas netrikdo privatumo.

Šis uždaras kiemelis gali tapti ir miniatiūriniu japonišku sodu, kuriuo galima grožėtis ištisus metus.

Architektės būstas – sau

Namo šeimininkę architektę Rūtą Dambrauskaitę įkvėpė ši netradicinė būsto idėja.

„Gyvenome tokiame name, kurį anksčiau ar vėliau būtų reikėję iš esmės remontuoti.

Tad priėmėme sprendimą verčiau nusipirkti naują būstą. Mane sužavėjo ši netradicinė erdvė su vidiniu kiemeliu, vaizdas pro miegamojo langą į tvenkinį, kurio krantinėje šnara nendrės ir kuičiasi antys”, – pasakojo architektė.

Kad būstas priklauso architektei, gali atpažinti iš kelių tipinių bruožų.

Tokiuose namuose retai išvysi įmantrių detalių ir prabangos. Ir ne todėl, kad, kaip sakoma, batsiuvys be batų.

„Man nepatinka, kai žmonės paverčia namus parodų rūmais. Būstas turi būti gyvenamas ir atrodyti gyvenamas – jis skirtas ne svečiams parodyti o sau”, – pabrėžė R.Dambrauskaitė.

Grožį kuria detalės

Visuose būsto kambariuose vyrauja neutralūs pilki, rusvi ir balti tonai, kuriuose švyti ryškios detalės.

Viename kambaryje – du ryškiai mėlynos spalvos „Ligne Roset” foteliai, kambarinis bananas dideliais ryškiai žaliais lapais, žalių, mėlynų tonų paveikslas ant sienos.

Koridorių, vedantį iš svetainės miegamųjų ir vonios kambario link, įrėmina paveldėtas stilingas žalias fotelis ir geltonas paveikslas.

Svetainės erdvę vizualiai dar išplečia ir pagyvina didelis veidrodis, kuris tarsi kompensuoja langų trūkumą.

Šviesos čia netrūksta. Virš valgomojo stalo įrengti trys stoglangiai užlieja šviesa ir virtuvės kampą.

„Galbūt toks namas per mažas didesnėms šeimoms, tačiau tiems, kurie savo vaikus jau išleido arba dar tik planuoja susilaukti, – pats tas”, – savo namais džiaugiasi architektė R.Dambrauskaitė.

Ne gėda dėl projekto

Algimantas Kančas, Architektas

„Turėjau tikslą sukurti miesto namą, kuris būtų prieinamas visiems. Tokioje vietoje turėti bent 6 arų sklypą būtų prabanga, bet kartu nesinorėjo paaukoti privatumo ir galimybės mėgautis atvira lauko erdve.

Name įrengiau vidinį kiemelį, kurį iš visų pusių supa gyvenamoji erdvė. Daugiau nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse tokio projekto neteko matyti.

Kiemelis ir padeda įleisti šviesos į patalpą, taip pat suteikia galimybę turėti terasą, paslėptą nuo pašalinių akių.

Ryte gali gerti kavą nors ir nuogas – niekas nematys. Ar kitur mieste žmonės turėtų tokią galimybę?

Tiesa, ne vienas naujakurys norėjo kiemelį uždengti stikliniu stogu ir įsirengti žiemos sodą ar ką nors panašaus, tačiau pavyko juos atkalbėti ir jie gerbė architekto idėją.

Manau, kad Fredos miestelyje apskritai reabilitavome sublokuoto namo idėją. Įrodėme, kad ir tokiame būste gali būti labai patogu gyventi – tai tarsi vidurys tarp buto ir namo užmiestyje – miesto namas. Man ne gėda vaikščioti šio kvartalo gatvėmis.”

SAULIUS JARMALIS

Šaltinis: "Lietuvos rytas"