Į Teritorijų planavimo komiteto posėdį dar kartą sugrįžo klausimas dėl žemės sklypo Naujojo Uosto g. 23, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo.

Koncepcijos projektas, numatantis AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos” teritorijos pertvarką siekiant didinti jos krovos galimybes, svarstytas viename iš paskutiniųjų buvusios Tarybos komiteto posėdžių. Klausimas tada atidėtas, projekto rengėjų prašant pateikti priešprojektinius siūlymus dėl Bendrajame plane numatyto Švyturio gatvės tęsinio įrengimo. Juo iš šios uosto dalies ir į ją ateity turėtų būti nukreipiamas krovininis transportas.

Vakar vykęs pakartotinis svarstymas koncepcijos projekto (nors ir papildyto prašytais transporto organizavimo sprendiniais) iniciatoriams – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai” – taip pat nebuvo sėkmingas. Politikai uostininkų dokumentuose aptiko naujų probleminių klausimų, tad projekto rengėjams (AB “Pramprojektas”) bei užsakovams dokumentą dar kartą pasiūlyta tobulinti.

Nenori vilkikų gatvėse

Vienas probleminių klausimų – įvažiavimo į AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos” teritoriją problema ir ties juo susidarančios vilkikų spūstys. Šiuo metu krovininiai vilkikai ir aptarnaujantis transportas į kompanijos vidų patenka pro vartus Naujojo Uosto gatvėje. Jeigu dėl kokių nors priežasčių sunkvežimių įleidimas sutrinka, vilkikai išsirikiuoja greta tvoros esančioje stovėjimo aikštelėje ar tiesiog gatvėje, taip trikdydami centrinės miesto dalies eismą. Pagal ankstesnius planavimo dokumentus vartai į bendrovę turėtų būti perkelti į J. Janonio gatvės tęsinį, o krovininis transportas miesto teritorijoje apskritai neturėtų stovėti – ši problema, anot politikų, turi būti sprendžiama teritorijos viduje. “Nėra normalu, kuomet vilkikai stovi centrinėje miesto dalyje”,- konstatavo Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė R. Staševičiūtė. Jai pritarė ir mero pavaduotojas A. Šulcas, ragindamas uostininkus neužkrauti savo problemų miestui.

Projektą vertinę komiteto nariai taip pat atkreipė dėmesį, jog jis neatitinka įstatymais patvirtintų apželdinimo normatyvų. Želdinių planuojamoje teritorijoje nenumatyta, nors teisės aktai reikalautų apželdinti dešimtadalį planuojamų plotų. “Mums ši žemė per brangi, kad galėtume joje sodinti želdinius”,- argumentavo AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos” atstovas. Politikai buvo priešingos nuomonės – želdiniai, anot R. Staševičiūtės, plėtojant krovą centrinėje miesto dalyje labai svarbūs.

Tikslas – didinti krovos pajėgumus

Jeigu patvirtinta koncepcija bus įgyvendinta, AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” planuojamoje teritorijoje iki 2020-ųjų metų krovą ketina padidinti iki 9 mln.t. krovinių per metus, t.y. beveik padvigubinti.

Parengtame projekte numatyta jau esamame Skystų trąšų terminale statyti dar vieną naują rezervuarą. Plėtojant Birių trąšų terminalą jame planuojama dengto 80000 tonų talpos krovinių sandėlio bei krovai reikalingų įrenginių statyba. Grūdų terminalas taip pat turėtų keistis: jame numatomi 6 nauji sausų grūdų silosai (kiekvienas po 10 000 kub. m talpos), kurie skirti rugiams, kviečiams, žirniams ir pan. kultūroms saugoti. Kartu planuojamas ir krovai reikalingų technologinių linijų įrengimas. Pertvarkant įmonės teritoriją ir pritaikant ją perkrauti įvairios rūšies generalinius krovinius, numatoma įrengti tris generalinių krovinių sandėlių zonas, jose numatoma pastatyti 30000 kv. m ploto dengtus sandėlius. Krantinės Nr. 9 zonoje projektuojamas Cemento terminalas. Numatoma įrengti metalinius silosus cementui sandėliuoti, geležinkelio vagonų, autotransporto pakrovimo postą, operatorių, cemento priėmimo iš laivų įrenginį, hermetišką vamzdyną cementui transportuoti.

Krovos kompanija taip pat planuoja 4 megavatų kogeneracinės jėgainės statybą.

Uostininkai teigia, jog dėl didėsiančios krovos miestiečiai nepatogumų neturėtų patirti, nes didžioji dauguma krovinių bus gabenama geležinkeliais.

Dalia Grikšaitė

LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai