„Prieš tapdamas Palangos miesto vyriausiuoju architektu L. L. Mardosas jau buvo praėjęs ilgą ir gana sudėtingą profesinės veiklos kelią visur palikdamas gilių ir ryškių savo kūrybinių pasiekimų pėdsaką“, dalinosi „Vakarų eksprese“ mintimis Donatas Žuolys, Palangos Kraštovaizdžio bičiulių klubo narys.

L. L. Mardosas 1958 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1958–1964 m. ir 1966–1971 m. Pramoninės statybos projektavimo instituto architektas, 1964–1966 m. Pramoninės statybos projektavimo instituto projektų vyr. architektas, 1972–1977 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto skyriaus vyr. architektas. 1977 metais tapo Palangos miesto savivaldybės vyriausiuoju architektu ir juo dirbo iki 1988-ųjų.

Dar prieš pradedant mokytis Lietuvos dailės institute keletą metų jam teko padirbėti mokytoju, todėl nenuostabu, kad vėliau buvo jo suprojektuotos ir pastatytos vidurinės mokyklos Elektrėnuose, Kaune, Druskininkuose, Klaipėdoje, Vilniuje. Pagal jo projektus 1975 m. pastatyta Turizmo bazė Švenčionių rajone, 1979 m. Kelmės kultūros namai, 1982 m. Lietuvos atstovybės patalpos su viešbučiu Maskvoje. Šį objektą projektavo bendradarbiaudamas su architektu J. Šipaliu.

Palangos kurorto įvaizdyje L.L. Mardosas paliko gana gilų savo veiklos pėdsaką. Pirmiausia šis žmogus suprato kurorto kraštovaizdžio svarbą, o savo laiku šią idėją buvo pradėję įgyvendinti jo pirmtakai architektai Alfredas Paulauskas ir Albinas Čepys. Apie šių specialistų užmojus ir kasdieninius darbus L.L. Mardosas visada itin pagarbiai kalbėjo. Juolab tęsdamas jų sumanymus ėmėsi iniciatyvos, kad Vytauto gatvėje būtų įkurtas skulptūrų parkas, atskleidžiantis gamtos ir žmogaus kūrybinių galių vienovę. Didžiavosi ir tuo, kad pavyko išsaugoti Palangos pušeles ir netgi atskirus pajūrio miško ruožus. Be to, jo iniciatyva buvo plečiami ir kryptingai formuojami nauji želdynai, išsaugotos unikalių medžių grupės. Visa tai akivaizdžiai matyti buvusių „Tulpės“ ir „Rugelio“ poilsio namų projektavime bei statyboje, o ypač naujų iniciatyvų palaikyme ir skatinime kiek tai susiję su miesto želdinių plėtote. Kartu su kitais autoriais 1987 m. parengtas Palangos bendrasis planas, Palangos centro suplanavimo projektas. Kretingos rajone pagal jo projektą pastatyti vyskupo Motiejaus Valančiaus senelių globos namai. Palangoje 1990 m. pastatyta L. Mardoso projektuotas gyvenamasis namas su kavine „Monika“ J. Basanavičiaus gatvėje, 1991 m.  parduotuvė su viešbučiu „Du broliai“ Vytauto gatvėje, 2003 m. Kūlupėnų bažnyčia, Kretingos rajone.

2013 metais L. L. Mardosas buvo apdovanotas architekto Algimanto Zavišos lapdaros ir paramos fondo „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“, apdovanotas Auksiniu architektūros riterio ordinu „Už viso gyvenimo nuopelnus“, taip pat apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklu.

Atsisveikinimas su a.a. L.L. Mardosu šį sekmadienį (02.25) Palangos laidojimo namuose 2 salėje nuo 10:00 iki 18:00 val. Sekmadienį 10:00 vyks Šv. Mišios Palangos bažnyčioje.

Su giliu liūdesiu užjaučiame artimuosius ir pažinojusius.

LASKAO bendruomenė