Lapkritį ir gruodį Gargžduose vykusių kūrybinių dirbtuvių rezultatas – 4 galimi miesto ateities scenarijai. Juos parengė ir visuomenei pristatė kūrybinėse dirbtuvėse Klaipėdos rajono centro praeitį bei dabartį analizavę architektai ir dizaineriai.

Keturios dalyvių komandos gavo užduotį – sukurti koncepciją Gargždų miesto daugiabučiams kvartalams renovuoti: gauti siūlymus, kokie pokyčiai reikalingi, nustatyti būdus, kaip modernizavimo sprendimai galėtų formuoti ar stiprinti miesto savitumą, sukurti geriausiai atnaujinto daugiabučio viziją. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo teikti savo siūlymus 5 miesto daugiabučių namų mikrorajonams.

Renovuoti ne tik gyventojų sąskaita

Visos kūrybinių dirbtuvių komandos į Lietuvoje vis neįsibėgėjantį daugiabučių renovacijos procesą pažvelgė skirtingais rakursais. Štai, VAMA vardu pasivadinusi grupė (V. Ūsas, A. Uogintas, M. Morkūnas, A. Tarutytė), dėmesį sutelkė ne tik į estetinį ir funkcinį kvartalų vaizdą, kurį sukurtų kompleksinis aplinkos atnaujinimas. Komandos nariai konstatavo, kad vienas svarbiausių renovacijos proceso trikdžių – prievolė gyventojams investuoti savo lėšas. Tad autoriai pasiūlė kitą būdą, kaip kaupti pastatų atnaujinimui reikalingą kapitalą – ieškoti galimybių ant esamų daugiabučių statyti antstatus, papildomus aukštus, ar projektuoti priestatus. Pardavus papildomą gyvenamąjį plotą gautos lėšos kompensuotų renovavimo kaštus. Šios kūrėjų grupės siūlymuose atgimsta prieškariu medine architektūra išsiskyrę Gargždai. Stilingi, šiuolaikiški medžio dekoro elementai panaudoti ant centrinės miesto dalies renovuotų pastatų fasadų.

Daugiabučių kiemus – žmonėms

Grupės GVLV (G. Puškorius, V. Bartininkaitė, L. Bogušas, V. Lelys) projektuose – daug dėmesio skirta ankščiausiems, paskutiniais sovietmečio dešimtmečiais statytiems tipinių daugiaaukščių kvartalams, kenčiantiems nuo automobilių pertekliaus kiemuose. Spręsdami šią problemą, autoriai neaukoja esamų žaliųjų plotų mašinų saugojimo aikštelėms plėsti, priešingai – siūlo kuo daugiau erdvių atiduoti bendruomenėms poilsio ir laisvalaikio zonoms kurti, o transportą kelti į kvartalų prieigas ar kurti tam specialiai įgilintas aikšteles. Tokių aikštelių stogai galėtų būti apželdinami ir tarnauti, kaip viešosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės ar pan.

Specializuoti kvartalai pagal socialinius poreikius

Vieną iš kontraversiškiausių sprendimų – renovuoti miesto kvartalus pagal jiems priskirtą socialinę funkciją – pasiūlė grupė SOME (V. Grykšas, L. Gronskytė, V. Kaušinytė, S. Stanislauskaitė). Autoriai, įvertinę esamą miesto situaciją, pasiūlė formuoti aplinką pagal atskirų socialinių grupių poreikius. Pavyzdžiui, vieną iš seniausiai apgyvendintų daugiabučių kompleksą ant Minijos upės šlaito pritaikyti pagyvenusių žmonių reikmėms, kuriant atitinkamą infrastruktūrą. Gana erdvią centrinę miesto dalį adaptuoti verslo, meno ir neįgaliųjų žmonių gyvenimui, nes esama aplinka palanki šio visuomenės sluoksnio lūkesčiams realizuoti. Tokiu principu atnaujinant kvartalus, anot autorių, būtų galima išvengti konfliktinių situacijų, kuomet bendroje aplinkoje priversti sugyventi skirtingus poreikius turintys žmonės.

Miegamieji kvartalai = gyvenamieji

Komanda SIT (K. Valiukevičiūtė, I. Karkalienė, M. Gaputis, M. Gipas) savo darbo manifestu pasirinko šūkį, jog miegamieji rajonai turi virsti gyvenamaisiais. Tam autoriai esamus mikrorajonus skaldo į mažesnius struktūrinius vienetus, formuoja uždarus kiemus, taip sudarydami sąlygas bendruomeniškesniam gyvenimui. Gyventojų saviraiškai siūlomos idėjos – kurti parko, sodo ar sportininkų tipo kiemus. Autoriai Gargžduose regi ir pėsčiųjų alėjos įrengimo galimybę.

Geriausios idėjos turi virsti realybe

Kūrybines dirbtuves ir jose gimusias idėjas, kurias praėjusią savaitę gargždiškiams pristatė architektai ir dizaineriai, projektų recenzentas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros prof. Algis Vyšniūnas pavadino pavykusiomis. „Galima konstatuoti, kad iš principo yra sukonstruotos daugiabučių gyvenamųjų namų grupių Gargžduose modernizavimo koncepcijos gairės. Teigiamas dalykas, kad renovacijos objektu laikomi ne tik gyvenamieji pastatai, bet ir pati gyvenamoji aplinka“,-pažymėjo profesorius. Visa tai, anot jo, turėtų virsti konkrečia veiksmų strategija, rengiant masinės statybos gyvenamųjų rajonų restruktūrizacijos galimybių ir tikslingumo įvertinimo metodiką bei techninius-ekonominius skaičiavimus, formuojant aplinkos atnaujinimo strategines nuostatas, rengiant konkrečių kvartalų urbanistinės plėtros perspektyvas, koncepcijas, techninius sprendimus. Recenzentas neabejojo, jog geriausi kūrybinių dirbtuvių pasiūlymai turi būti detalizuojami ir netgi realizuojami.

Apibendrinta kūrybinių dirbtuvių dalyvių darbų medžiaga bus pateikta Klaipėdos rajono savivaldybei, planuojančiai sprendimus sisteminei gyvenamųjų kvartalų renovacijai skatinti. Kūrybines dirbtuves organizavo LAS Klaipėdos apskrities organizacija.

Dalia Grikšaitė

LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai