Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė paskutiniame Tarybos posėdyje kreipėsi į politikus, ragindama keisti miestui aktualių teritorijų detaliųjų planų rengimo tvarką – organizuoti viešus detaliųjų planų rengimo konkursus.

R. Staševičiūtės kalba, pasakyta Tarybos posėdyje:

„Šių metų liepos mėn. 20 d. paskelbti Viešųjų pirkimų konkursai: Senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės, Klaipėdoje, detaliojo plano parengimas bei Apie 15 ha teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano parengimas apima ypatingai svarbias miesto teritorijas.

Nežiūrint į Teritorijų planavimo komiteto nutarimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą pirkti planavimo darbus, remiantis ne atrankos iš alternatyvių pasiūlymų, bet pigiausios kainos pagrindu.

Siūlydamas konkursą geriausiai planavimo idėjai parinkti, komitetas siekė sudaryti sąlygas Miesto Tarybai iš kelių pasiūlymų išsirinkti labiausiai miesto ir jo bendruomenės interesus atitinkantį sprendimą.

Pažymėtina, kad be alternatyvų šiandien nei miesto savivaldybės specialistai, nei Tarybos nariai, nei architektai tokioms sudėtingoms teritorijoms plėtoti vienintelės teisingos krypties numatyti negali.

Išmetus iš Sąlygų pasiūlymų alternatyvas, Planavimo užduotyje likę gražūs planavimo tikslai: “Planuoti Danės gatvės tęsinį, visuomenės poreikiams paimamą žemę ir pastatus, pėsčiųjų ir dviračių takus, tiltus, apželdinimą prie upės, suformuoti žemės sklypus visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, infrastruktūros ir rekreacinėms teritorijoms, nustatyti reglamentus ir naudojimo sąlygas ”, lieka tik “tuščias” garsas.

Tai patvirtina ir Specialiosios Savivaldybės Žemėtvarkos teritorijų plėtros skyriaus sąlygos, kur nustatytas privalomas reikalavimas “nepažeisti… žemės naudotųjų interesą”. Tai iš esmės reiškia, kad bet kurio sukežusio garažo ar sandėliuko savininko, de facto naudojančio po juo esančią žemę, interesai yra nepajudinami, o visuomeninis interesas apskritai neegzistuoja.

Taigi, pasirinkus projektuotoją, o ne idėją, ir išmetus didžiulius valstybės pinigus detaliems planams parengti, turėsime nesirinkdami patvirtinti plėtros planą, kuris geriausiu atveju tenkins tik žemės naudotojų, garažų ir sandėliukų, ar šiaip griuvėsių savininkų interesus. Turėsime pritarti taip ir nesužinoję, kokie dar galimi sprendiniai galėjo būti.

Apibendrinant galima teigti, kad tokiais viešaisiais pirkimais miesto Tarybai, kaip Klaipėdos bendruomenę atstovaujančiai institucijai, yra atimama teisė pagrįstai spręsti svarbiausius miesto plėtros klausimus ir ginti visuomeninį interesą, primetant kaip išskirtinius siauro piliečių rato, nuomojančio ar naudojančio valstybinę žemę, interesus“.

Po Teritorijų planavimo komiteto vadovės pasisakymo Tarybos nariams buvo pasiūlyta balsuoti už protokolinį įrašą: „Koreguoti paskelbtas viešųjų pirkimų sąlygas (abiejų teritorijų), numatant galimybę pirkti paslaugą iš kelių teritorijos vystymo projektinių pasiūlymų“ .

Už protokolinio įrašo teikimą balsavimui pasisakė 11, prieš – 13 Tarybos narių. Pasiūlymas nebuvo priimtas.

Nors iniciatyva nesulaukė daugumos Tarybos narių paramos, R. Staševičiūtė šio klausimo svarstymą pavadino maža pergale. „Politikai ir visuomenė turėjo galimybę sužinoti esamas miesto teritorijų plėtros problemas. Stebina tai, jog visose Savivaldybės programose buvo numatyti architektūriniai konkursai. Administracijos vadovų asmeniškai aš, Klaipėdos meras, mero pavaduotojas A. Šulcas prašė rasti galimybę surengti konkursą viešųjų pirkimų ribose, tačiau administracijos direktorė priėmė vienasmenį sprendimą konkurso nedaryti. Tokiu atveju, neturėjau kitos galimybės, kaip teikti Tarybai pasiūlymą, kuris įpareigotų direktorę klausimus spręsti civilizuotai“,- situaciją komentavo R. Staševičiūtė.

www.architektams.lt informacija