Teritorijų planavimo komiteto nariai, susipažinę su rengiamomis dar trijų Klaipėdos miesto gyvenamųjų kvartalų detaliųjų planų koncepcijomis, ketina inicijuoti platesnę specialistų diskusiją dėl uostamiesčio gyvenamųjų mikrorajonų perspektyvų.

Politikai ir valdininkai kol kas neranda racionalaus sprendimo, kaip teisingai, nepažeidžiant bendruomenės interesų ir neįžiebiant konfliktų dėl sklypų daugiabučiams priskyrimo, užbaigti miesto kvartalų planavimo procedūrą.

Prognozėse – tvoros ir karai

Teritorijų planavimo komiteto posėdyje vakar pristatyti teritorijų tarp Šilutės pl., Smiltelės g. Taikos ir Statybininkų pr. (120 ha), Kretingos g., Panevėžio g., Liepojos g. ir Šiaurės pr. (16 ha) detaliųjų planų koncepcijų projektai. Šių ir 38 ha ploto teritorijos, esančios tarp Taikos ir Statybininkų pr., Smiltelės g. ir komercinės paskirties žemės sklypų ties Minijos g. riba, detaliuosius planus rengiantis architektas A. Sviderskas neslėpė susidūręs su sudėtingu rebusu. Daugiabučių gyventojai ar jiems atstovaujančios bendrijos neprieštarauja, kad jų namams būtų priskirti, įteisinti žemės sklypai bei prievolė juos prižiūrėti, tačiau tuo pat metu projektuotojų neretai klausiama, ar šiuose sklypuose jie galės visavertiškai šeimininkauti, pavyzdžiui, atsitverti namui priskirtas automobilių stovėjimo aikšteles, kiemus. Kvartalas, žinomas Alksnynės pavadinimu, kažkada planuotas ir statytas taip, jog vienas įvažiavimas tarnauja keliems namams, o prie daugiabučių įrengtos bendros vaikų žaidimų aikštelės, skalbinių džiovyklės, tad, anot architekto, akivaizdu, kad tvoros neįmanomos, o tokioms atsiradus kiltų kiemų gyventojų konfliktai.

Kitas galimas kvartalo planavimo variantas – apibrėžti tik sklypus apie namus, o bendrus įvažiavimus, kiemus bei žaliuosius plotus įteisinti kaip bendrojo naudojimo erdves, formuojant valstybinės žemės plotus, kurių priežiūra ir toliau turėtų rūpintis Savivaldybė. Toks sprendimas kategoriškai netenkina miesto tvarkytojų. Už šią sritį atsakingi Savivaldybės administracijos valdininkai spaudžia projektuotojus mažinti „valdiškus“ plotus, o jų tvarkymą ir priežiūrą priskirti gyventojams ar bendrijoms. Esą taip būtų taupomos biudžeto lėšos, o kvartaluose būtų daugiau tvarkos.

Probleminę situaciją politikams pristatęs miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika teigė, jog reikia politinio apsisprendimo, kaip planuoti šį ir kitus kvartalus. Jo nuomone, akivaizdu, jog vienu brėžiniu visų problemų neišspręsi – reikia ieškot kitų teisinių būdų interesams suderinti.

Išeitis – vienytis, bet…

Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės R. Staševičiūtės nuomone, geriausia išeitis būtų, jeigu daugiabučių grupės vienytųsi į didesnes bendrijas ir apsiimtų administruoti bei tvarkyti didesnius sklypus, nes kvartalai sovietmečiu buvę projektuoti ne kaip atskiri vienetai, o gyvenamosios erdvės visuma. Tačiau politikė ir pati pripažino, jog toks scenarijus kol kas menkai tikėtinas, nes dažnai ir vieno daugiabučio gyventojai nesugeba susitarti dėl bendros ateities.

Nesutalpina automobilių

Koncepcijų autorius A. Sviderskas pažymėjo, jog pagrindine problema planuojant gyvenamuosius kvartalus lieka vietų automobiliams statyti stoka. Tam stengiamasi išnaudoti kiekvieną įmanomą plotelį, tačiau net ir numačius naujas vietas asmeniniam transportui vadinamajame Alksnynės ir Pietinės gatvių mikrorajone būtų patenkinti tik du trečdaliai šios vietos gyventojų poreikių (skaičiuojant pagal normatyvą: butui – 1-as automobilis). Beje, architektas neatmetė galimybės, jog vietų automobiliams gali būti įrengta ir mažiau, jeigu planuojamoms naujoms aikštelėms pasipriešins patys namų gyventojai. Politikai siūlė šiame kvartale planuojamame laisvos žemės sklype numatyti daugiaaukštės automobilių saugyklos galimybę. Esą ką gali žinoti, gal ateityje atsiras iniciatyvų ir finansinių išteklių nuo automobilių pertekliaus dūstančiuose kvartaluose pastatyti daugiaaukščius mašinoms.

Neringiškiai nori Klaipėdos vandenų

Teritorijų planavimo komiteto nariai neprieštaravo, jog būtų keičiamos Klaipėdos administracinės ribos ir miesto teritorija sumažėtų keliomis dešimtimis hektarų. Tokį sprendimą inicijavusi kaimyninė Neringos savivaldybė siekia savo teritoriją išplėsti į Kuršių marių vandenis.

Paradoksas, tačiau iš dviejų pusių vandenų skalaujama Neringa iki šiol Kuršių mariose neturi valstybinių vandenų (Savivaldybės teritorija yra tik sausumoje), o gyvenvietėse esantys uostelių ar prieplaukų statiniai yra kitų savivaldybių – Šilutės ir Klaipėdos rajonų ar Klaipėdos miesto – teritorijose. Neringiškiams dėl to kyla nemažai keblumų. Vyriausybės nutarimą dėl administracinių ribų keitimo inicijavę kaimynai jau gavo rajonų savivaldybių pritarimą, o šiandien šį klausimą svarstys ir uostamiesčio politikai.

Neringos savivaldybės administracinę ribą Kuršių mariose siūloma brėžti 30 m nuo kranto ir sutapdinti ją su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto riba.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valdininkai tikino, jog dėl tokio ribų „pastumdymo“ uostamiestis žalos nepatirs, tačiau net dviejuose Tarybos komitetuose tokiam sprendimo projektui nepritarta.

Dalia Grikšaitė

LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai