Politikų ir verslo magnatų kalbos apie naujus suskystintų gamtinių dujų terminalus pajūryje materializuojasi. Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui bei politikams pristatyta koncerno “Achemos grupė” tyrinėjama vizija – statyti tokį terminalą Smeltės pusiasalyje.

“Achemos grupės” Suskystintų gamtinių dujų terminalo darbo grupės vadovas Algis Latakas ne kartą akcentavo, jog koncernas kol kas tik svarsto galimybes krauti Klaipėdoje suskystintas gamtines dujas. Tam pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, švedų ekspertai atlieka galimų terminalo vietų navigacijos bei rizikos vertinimus. „Kol kas ieškom atsakymų, koks terminalas turėtų būti“,- sakė koncerno „Achemos grupė“ atstovas, į Klaipėdos miesto savivaldybę kreipęsis dėl pritarimo parengtai Suskystintų gamtinių dujų terminalo Smeltės pusiasalyje poveikio aplinkai vertinimo programai. Išsamų poveikio aplinkai vertinimą Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas planuoja parengti kitų metų pavasarį.

Vizijose – 3-5 milijardai kubinių metrų

Nors mokslininkai dar tik pradeda savo studijas, naujojo terminalo vizija jau turi gana aiškius kontūrus. Teigiama, kad Smeltės pusiasalyje (ties 144-146 arba 150-151 krantinėmis) numatomas terminalas per metus turėtų perkrauti iki 3 milijardų kub. metrų suskystintų dujų, perspektyvoje krovinio kiekis didėtų iki 5 mljrd.kub.metrų. Tai greičiausiai būtų laivo tipo terminalas, į kurį krovinius atgabentų specialūs tanklaiviai. Pagal skaičiuojamus pirminius pajėgumus per mėnesį į Klaipėdą atplauktų du suskystintas dujas gabenantys laivai, krovinys būtų perpumpuojamas į čia esantį laivą-sandėlį, o iš jo, per perpylimo įrenginius būtų transportuojamas į krantą bei patektų į magistralinius dujotiekio tinklus. Projekto iniciatoriai tikino, jog tokie terminalai pasaulyje gyvuoja sėkmingai, iki šiol juose ar dujas gabenančiuose tanklaiviuose avarijų nėra buvę.

„Achemos grupės“ atstovų teigimu, esant palankiems ekspertų vertinimams, Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje galėtų būti pradėtas eksploatuoti 2015-aisiais.

Abejoja valstybės pajėgumais

Į miesto politikų klausimą, ar privačios kompanijos planai uoste statyti dujų terminalą kaip nors derinami su analogišką projektą inicijuojančiomis Vyriausybės struktūromis, verslininkai atsakė neigiamai. Esą jiems nežinoma konkretesnė informacija apie valstybinį projektą, tam numatomas statybos vietas ar dujotiekių trasas. A. Latakas skeptiškai įvertino galimybę, jog valstybė apskritai pajėgs realizuoti tokį projektą. Esą jis labai brangus.

Neigiamas buvo atsakymas į klausimą, ar terminalą planuojančiai „Achemos grupei“ žinoma miesto bendruomenės nuomonė galimą uosto naujakurį. Esą visuomenės informavimas numatytas tolimesniame projekto įgyvendinimo etape, kuomet jau bus atlikta visapusiška poveikio aplinkai ekspertizė.

Svarstys miesto Taryba

Po pirmojo Poveikio aplinkai vertinimo programos svarstymo Teritorijų planavimo komiteto nariai bei posėdyje dalyvavę Savivaldybės administracijos vadovai dujų terminalo iniciatoriams nepasakė „taip“. Pretekstu atidėti sprendimą tapo Aplinkos ir Energetikos ministerijų raštai, kitaip nei verslininkai išaiškinę planavimo procedūrą. Pastabas investuotojams pateikė ir Savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyrius.

Vieningai sutarta, jog sprendimą tokios svarbos klausimu turėtų priimti ne komitetas, ne Savivaldybės administracijos padaliniai, bet miesto Taryba.

Beje, Teritorijų planavimo komitete teigta, jog netrukus į Klaipėdos savivaldybę atkeliaus ir valstybinio suskystintų gamtinių dujų terminalo planuotojai.

Dalia Grikšaitė

LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai