Džiugu, kad šiemet atsirado lėšų ir galimybė šį skverą atnaujinti. 2016 metų pavasarį buvau pakviesta į Klaipėdos miesto savivaldybę pas Administracijos direktoriaus pavaduotoją A.Velykienę pareikšti savo nuomonės apie šio skvero atnaujinimą. Vienareikšmiškai pasisakiau, kad šiam projektui atlikti turėtų būti skelbiamas atviras architektūrinis konkursas ir jo sutvarkymui būtų pasirinktas geriausias projekto variantas.

Tuo tarpu, miesto laikraštis “Vakarų ekspresas” 2016.12.10. rašė apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su Danės skvero rekonstrukcijos techninį projektą rengiančia bendrove “Hidrostatybos projektai” pasirašė sutartį statybos darbams. Projektas visuomenei prabėgomis buvo pristatytas tik po sutarties pasirašymo. Yra žinoma, kad buvo pateikti du skvero projektiniai pasiūlymai, o visuomenei buvo parodytas tik vienas projektas, kas papiktino ir visuomenės atstovus. Skvero projektiniai pasiūlymai nebuvo diskutuojami nei su visuomene, nei su architektų sąjungos bendruomene.

Manau, kad tai svarbi miestui erdvė ir kad abu parengti projektų variantai turėjo būti svarstomi viešai.

Kadangi išsakyti savo nuomonės apie pirkimui pateiktus pasiūlymus neturėjau galimybės, todėl pateikiu savo nuomonę apie “Danės upės krantinės ir Danės skvero rekonstravimo techninio darbo projekto” pirkimą laimėjusį darbą viešai.

Dalį skvero numatoma pritraukti ir „prijungti“ prie numatomo rekonstruoti muzikinio teatro pastato. Tokiu atveju, projektuojant alaus daryklą, pastato fasadai turėtų būti alaus bokalo formos, o teritorijoje atsirastų alaus bokalų formos telkinėlių su alaus fontanais?!

Muzika yra aukščiausia meno forma, kuri labiausiai veikia žmogaus emocijas, jausmus, nuotaiką. Ar padrikai išbarstyti muzikiniai ženklai dangoje arba suoliukų pavidalu galėtų sukurti muziką? Esamo dabartinio fontano erdvė taptų plokščia, o siūlymas šią vietą panaudoti čiuožyklai labiau tiktų pramogų parkui.

Banguotai visos krantinės apdailai siūloma medžio lentų danga nebūtų praktiška mūsų klimatinėmis sąlygomis. Po kiekvienos šalnos jos taptų pavojingai slidžios, trumpas būtų jų eksploatacijos laikas. Tokį sprendimą reikėtų naudoti tik funkciniu požiūriu tinkamose zonose. Krantinėje trūksta jaukių, nuo vėjo saugomų poilsio aikštelių, kur malonu būtų pasėdėti prie vandens, esant vėjuotam ir žvarbiam orui – to galima pasimokyti iš norvegų, kurių architektai galvoja apie žmogų, ieškantį jaukios vietos nuo žvarbaus vėjo, kad galėtų pasigrožėti nuostabia gamta. Tokių sprendimų užuomazga buvo siūlyta antro konkursinio varianto krantinių formavime[1].

Tolimesnėje skvero dalyje, prie Bastiono tilto, labai sureikšminta viešo tualeto ir informacinio centro pastato forma. Čia poilsio zona tampa labai triukšminga. Šioje nedidelėje erdvėje laimėjusio darbo autoriai siūlo įrengti ir dvi vaikų žaidimo aikšteles ir piknikų aikšteles (kurios gal taptų šašlykų kepyklomis ir pavirstų turgeliais su joms būdingais vaizdiniais?) ir plaukiojančią platformą[2]. Manau jog tokioje vietoje žaidimo aikštelė turėtų būti gerai apgalvota, įdomi pažintine, intelektualine prasme, ugdanti vaikų pajautą gėriui ir grožiui.

Želdinių sprendiniams pasiūlyme nebuvo skirta dėmesio. Gyvoji gamta čia reikalauja ypatingo dėmesio – įvertinus esamų medžių būklę, būtina numatyti naujus želdinius, kurie pakeistų senus medžius. Svarbu ne tik medžiai, bet ir krūmai, kuriuose gyvena paukščiai. Pasaulinėje praktikoje stebima, kad skubantis ir nebeturintis laiko gamtoje pabūti žmogus, kviečia natūralią gamtą į miesto skverus, aikštes, kad galėtų pajausti, pastebėti, prisiminti natūralios gamtos grožį. Tokiu pavyzdžiu gali būti Stokholme prie Švedijos karalių vasaros rezidencijos rūmų įėjimo ir kitose miesto erdvėse matytos augančios žydinčių lauko gėlių kompozicijos.

Apšvietimas – vainikuojantis laimėjusio konkursinio varianto akcentas – ekstravagantiškas, stebinantis, veikiantis tamsiuoju paros laiku pagal lankytojų pageidavimus. Tačiau tokie sprendimai gali greitai pabosti, o Danės gatvės gyventojai prarastų ramybę ir gyventų atrakcionuose. Dauguma pasaulio kompozitorių sukūrė genialiausius muzikinius kūrinius, veikiami gamtos garsų ir grožio, kai apima tobulumo jausmas. Naktis priklauso nakčiai, diena – dienai. Šiame darbe muzikinių kūrinių įrašai, prisotinti decibelais, nešami į žalias visuomenines erdves, lyg vaidintume nesibaigiančią šventę.

Išvada

Nemanau, kad, palyginus nedidelėje miesto žaliojoje zonoje, turėtų atsirasti tiek daug kietų dangų ir veiklos. Tai tiktų pramogų parkui. Šis skveras turėtų tapti solidžia reprezentacine miesto vieta, eksponuojančia buvusią ir esamą miesto istoriją. Kaip miesto bendruomenė turėtų elgtis tam, kad šiandien paskubomis suprojektuotų ir atliktų darbų nereikėtų griauti ir vėl keisti naujais. Tuo labiau (teko girdėti), kad šio skvero ir krantinių sutvarkymas būtų skirtas ir baigtas minint valstybės šimtmetį!

Gerų pavyzdžių nereikia toli dairytis, o tokius precedentus paprastai lydi profesionalus ir nuoseklus architekto dalyvavimas idėjos užuomazgose. Štai Telšių miestui užteko ilgalaikio miesto vyriausiojo architekto Algimanto Žebrausko asmenybės įžvalgų indėlio ir pastangų, kad miestas atsisuktų veidu į ežerą, praturtėdamas įvairiais žmogiškumo aspektais ir neprarasdamas istorinės vertės. O istoriniai ženklai, sukurti įvairiomis meninėmis išraiškos formomis, bylotų ir apie reikšmingus praeities įvykius ir apie dabartinius reiškinius. Telšiškiai tai supranta, didžiuojasi, myli savo miestą ir prisimindami praeitį kuria jo ateitį.

Savo kolegoms architektams linkiu gerų idėjų ir tobulų skvero sutvarkymo sprendimų.

[1] Antro prikimo konkursui pateikto darbo autoriai, man paprašius, supažindino su savo pasiūlymo idėjomis.

[2] Šioje vietoje buvusią mažųjų laivelių prieplauką (kurią 1977 m. statybininkai panaikino, užkaldami metalinius polius) siūlė atstatyti ir pritaikyti dabartiniams poreikiams antro pirkimo konkurso darbo autoriai.