Rugpjūčio 20d. 18:00 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III a.) atidaroma architekto Adomo Skiezgelo architektūros darbų  paroda.

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Jeigu šiandien sutiktą Klaipėdoje šviesuolį paklaustume, ar pažįstate architektą, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos Vizualinio dizaino katedros dėstytoją, links­muolį klaipėdietį Adomą Skiezgelą, turbūt retas pasakytų, kad nepažįsta…

Adomas Skiezgelas žemaitis, gimė 1948 08 20 Skuodo rajono Plaušinių kaime. 1964 – 1968 metais jis dailiojo medžio specialybės paslaptis krimto Telšių taiko­mosios dailės technikume (nuo 1998 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių taiko­mosios dailės skyrius). Baigęs technikumą, porą metų piešimo mokytoju dirbo Kretingos rajono Darbėnų vidurinėje mokykloje.

A.Skiezgelas į uostamiestį atvyko 1976 metais. Jaunas, tik baigęs tuometinį Lietuvos (TSR) valstybinį dailės institutą (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija). Kišenę maloniai kuteno dar „šiltas” diplomas, kuriame parašyta, kad jam suteikta dekoratyvinės dailės dailininko (architekto) kvalifikacija. Prie diplomo ir paskyri­mas dėstytojauti į neseniai (1974 m.) įsikūrusią prie Lietuvos (TSR) valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų dailės katedrą… Jau senokai pasikeitė katedros pavadinimas. Dabar ji vadinasi Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos Vizualinio dizaino ir Dailės pagrindų katedros, kur jis ir trūsia iki šiol.

A.Skiezgelui kaip menininkui, kuriam būdingas veiklumas, kūrybiškumas, išradingumas bei sveikas humoro jausmas, 1976 – 1992 metais teko padirbėti ir Klaipėdos miesto vyriausiojo dailininko kėdėje. Ir visur, kur jis dirbo ir dirba, niekada neapleido pagrindinio pašaukimo, kūrybos. Jis per tuos daugiau nei tris dešimtmečius suprojektavo ir įgyvendino virš 30 – ties kūrybinių sumanymų, o įvairiais savo projektais dalyvavo daugiau nei 40 – tyje paskelbtų architektūros ir dailės viešuose konkursuose. Tai tikrai gražus kūrybinis bagažas, o kur dar studentų diplominiai darbai, kur jam tenka būti ir darbo vadovu ir, gana dažnai, studentų diplominių darbų recenzentu.

Tokie jo įgyvendinti architektūriniai projektai kaip šv. Kazimiero bažnyčia, Mažojo kaimelio kvartale; Lėbartų kapinių koplyčia ir kiti jau yra verti šiuolaikinės architektūros tyrinėtųjų dėmesio…

2008 metais A.Skiezgelas dalyvavo savo projektiniais pasiūlymais dvejuose konkursuose ir kuriuose jis abu laimėjo. Vienas jo architektūrinis skulptūrinis pro­jektas skirtas Kretingos miesto ir vienuolyno įkūrėjui Karoliui Chodkevičiui atmin­ti. Paminklą, pagal A.Skiezgelo sumanymą, sudaro du meniniai komponentai. Vienas jų yra architektūrinis – klasikinių formų arka su frontonu. Arka atlikta iš pilko granito ir simbolizuoja didingus vartus ar koplyčios fragmentą. Kitas – skulp­tūrinis. Pro arką matosi iš šviesaus akmens iškaltas K.Chodkevičiaus portretinis reljefas ir Kretingos bažnyčios bokštas. Abu meniniai komponentai sudaro darnią meninę ir plastinę visumą. Paminklas turi būti pastatytas Kretingos miesto rotušės aikštėje. Paminklas miesto ir vienuolyno įkūrėjui K. Chodkevičiui, sakyčiau, yra labai lakoniškų architektūrinių meninių formų ir kartu didingas savo prasmine bei menine išraiška. Be to, paminklas miesto aikštę reprezentuoja ir sudaro jos centrinę išskirtinę ašį. Aikštė, kartu ir Kretingos miestas gauna naują aikštės ir miesto architektūrinę meninę dominantę.

Kitas jo laimėtas konkursinis projektas skirtas Palangos miestui. Šis projektas

skirtas įamžinti 1937 metais sukurtą (eskizinis variantas) žymaus lietuvių skulp­toriaus monumentalisto Vinco Grybo skulptūrą „Kęstutis ir Birutė”. V.Grybas ilgai kūrė šią skulptūrinę kompoziciją, bet taip jos ir neužbaigė. Paminklas „Kęstutis ir Birutė” liko eskiziniame variante. Tačiau skulptūrinių masių ir figūrų išdėstymas yra lyg ir išieškotas. Paminklas liko neįgyvendintas natūralime mastelyje, koks jis turėjo būti pastatytas pagal patį autorių V. Grybą.

A. Skiezgelas savo architektūriniame variante V.Grybo sukurto skulptūrinio varianto nekeičia, jis palieka skulptoriaus sumanymą tokiame mastelyje, koks da­bar yra išlikęs. Tačiau tas mastelis yra pernelyg mažas, pastatant skulptūrinę kom­poziciją „Kęstutis ir Birutė” parko erdvėje prieš Palangos savivaldybę. Siekiant skulptūrinės kompozicijos vizualinio neišnykimo parko aplinkoje, A.Skiezgelas gana išradingai skulptūrinę kompoziciją įkomponuoja į architektūrinę erdvę. Jis panaudojo trijų pakopų pagrindą, taip būdingą senovės graikų šventovių statyboje, tik čia tos pakopos yra labiau laisvos kompozicijos. Ant trijų pakopų pagrindo iš smiltainio akmens jis stato šventovės vartų – pilonų, laužtos kompozicijos, dviejų arkų ažūrinį architektūrinį statinį. Architektūrinio statinio, kuris simbolizuoja dvi arkas – vartus – pilonus, o gal modernų aukurą, centrinėje dalyje ant pakylos, lyg nedidelio kalnelio, ir yra patalpinama skulptūrinė kompozicija „Kęstutis ir Birutė”.

Architektūrinė dalis padeda išryškėti skulptūrai, jos dinamiškai kompozicijai ir žiūrovas norės ar ne, vistiek bus priverstas ateiti prie paminklo ir jį žiūrėti iš visų pusių. V.Grybas skulptūrinėje kompozicijoje kunigaikštį Kęstutį vaizduoja sėdintį ant piestu atsistojusio žirgo, kai jį sulaiko kunigaikštis, sutikus einančią gražuolę vaidilutę Birutę. Skulptūrinė kompozicija yra gana paslanki, ažūriška bei plastiškai išraiškinga. Architektūrinė erdvinė kompozicija yra kontrastas skulptūros dinamiš­kumui. Ji yra rami, monumentali ir didinga, o savo masteliais (h-8,5 x 7,2 x 7,5 m) pabrėžianti bei išryškinanti pagrindinę skulptūrinę paminklo dalį (skulptūros matme­nys yra: h-60 x 170 x 120 cm).

Šiame kūrinyje A.Skiezgelas išradingai sugebėjo sujungti architektūrinį statinį, kurio stambios lygios plokštumos (juose pagal autoriaus sumanymą turėtų būti iškalti neaukšti reljefai simbolizuojantys Lietuvos valstybės žymias datas ir įvykius), kontrastuoja veržliai skulptūrinei grupei ir padeda įkūnyti pagrindinę idėją, V. Grybo skulptūrą legendą, susietą su Palanga – „Kęstutis ir Birutė”. Manyčiau, šis kūrinys savo minimaliomis bei monumentaliomis meninėmis architektūrinėmis formomis ir skulptūrine plastika bus ženklus indėlis, turtinant mūsų kraštą puikiais meniniais sumanymais. O A.Skiezgelo kūrybiniame bagaže dar vienas brandus ir reikšmingas, kaip kūrėjo, kaip menininko ir Lietuvos patrioto šiuolaikinis puikus paminklas gražiai ir reikšmingai legendai apie kunigaikščio Kęstučio meilę vaidi­lutei Birutei.

Norėtųsi savo žemiečiui Adomui Skiezgelui, puikiam kūrėjui, draugiškam ir visada optimistiškai nusiteikusiam žemaičiui, žinančiam ne tik architektūros meno paslaptis, bet mokančiam ir esperanto kalbą, pedagogui palinkėti dar daug daug ilgų ir kūrybingų metų, sulaukus brandos amžių.

Menotyrininkas, Telšių technikumo bendramokslis    Petras   Šmitas.