Vienas geriausių projektų Lietuvoje per kelerius metus – Vilniaus universiteto biblioteka, bene pirmas per pastaruosius 20 metų įgyvendintas kraštovaizdžio projektas – Poezijos parkas Marijampolėje. Tai tik du iš keliolikos įspūdingų praėjusiais metais įgyvendintų architektūros darbų. Yra kuo pasidžiaugti.

Praėję metai Lietuvos architektūrai buvo derlingi – išrinkti dvejų metų geriausi architektų komandų darbai konkurse „Žvilgsnis į save“, Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnė architektas Eugenijus Miliūnas, Šv.Kristoforo statulėlė už Vilniaus architektūros paveldo saugojimą įteikta architektui Robertui Žilinskui.

Šiemet architektus prisiminė net Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) – Poezijos parko Marijampolėje kūrėjams įteikta LMKA premija už išskirtinį profesionalumą.

Vertintojai – sužavėti

Kas dvejus metus LAS rengiamo konkurso „Žvilgsnis į save“ darbus vertina tarptautinė komisija. Todėl, pasak LAS priminko Gintauto Blažiūno, dingsta rizika „geriau“ įvertinti draugo projektą. Šiemet konkurse dalyvavę net 65 architektų grupės bei pavieniai architektai pateikė beveik 200 darbų.

Zaraso ežero apžvalgos ratas (projektas įgyvendintas 2011 m.), Vilniaus universiteto biblioteka (MKIC) Saulėtekio miestelyje Vilniuje (2012 m.), taip pat 2011-aisiais Vilniuje pastatyta mokykla Balsiuose, individualus namas Braškių gatvėje, Kaune (2011 m.) bei aktyvaus poilsio kompleksas„Svencelė“ prie Kuršių marių (2012 m.). Šiuos objektus geriausiais paskelbė trys profesionalai iš Danijos, Estijos bei Latvijos.

Dar kelių 2012-aisiais įgyvendintų projektų – rekonstruotų biurų pastato „Pirklių klubas“ Vilniuje, Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato bei minėto Poezijos parko Marijampolėje kūrėjams įteiktos padėkos.

Giria privačius investuotojus

Trys iš penkių praėjusių metų geriausių projektų yra visuomeniniai. Visų šių projektų konkursai buvo skelbiami per patį statybų bumą, kai dauguma architektų turėjo darbo per akis, tad visuomeniniuose konkursuose dalyvaudavo vos kelios jų grupės.

„Dabar situacija kita. Į viešuosius konkursus susirenka net keliasdešimt dalyvių, tačiau nemažai pateiktų projektų – abejotinos vertės. Mat svarbiausias rodiklis renkant tokių konkursų nugalėtoją, yra kaina.

O tuo vadovaujantis vargu ar įmanoma išsirinkti kokybišką darbą“, – apgailestavo G.Blažiūnas.

Nors 2012 metus jis vadina architektams sėkmingais, „ne viskas džiugina“. LAS pirmininkui atrodo, kad dauguma miestų savivaldybių vadovaujasi principu „čia ir dabar“ – svarbu, kad tik būtų pastatyta, atnaujinta, bet mažai svarbu, kaip.

O štai Lietuvoje ir užsienyje dirbančiam vilniečiui architektui Audriui Ambrasui už valdiškus pinigus neteko kurti. Tad jis tik džiaugiasi, kad privatūs investuotojai nebesivaiko greitų pinigų – neskuba statyti ir tada parduoti.

„Dabar šie užsakovai projektams skiria itin daug dėmesio – atidžiai analizuoja, apgalvoja smulkiausias detales. Neliko karštų bandelių sindromo“, – sakė išskirtinių pastatų – bankų būstinių Vilniuje („Swedbank“), Rygoje (DNB) bei Tbilisyje (TBC) kūrėjas.

Taupo pinigus, darko aplinką?

„Žinoma, kad architektai turi ne tik projektuoti statinius, bet ir kurti bendrą aplinką, – pritaria G.Blažiūnas. – Tačiau mūsų įstatymai tam kol kas nepalankūs – net 90 procentų miestų centruose atsirandančių naujų ar rekonstruojamų objektų projektai vykdomi per viešųjų pirkimų konkursus.

Žinote, kokie reikalavimai ten keliami projektuotojams? Pirma – mažiausia kaina. Tada – teistumas. Na, gal dar profesinius sertifikatus prašoma pateikti”, – šypsojosi G. Blažiūnas.

Kai Architektų sąjunga apie tai viešai pareiškia nuomonę, savivaldybių tarnautojai meta savo kozirį: „Taupome biudžeto pinigus.”

„Todėl atrodo, kad šiandien architektūra rūpi vien architektams. Tokia štai mūsų valstybės politika”, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, būsimus architektus mokantis projektavimo.

Gabiausi jo studentai jau ne vieni metai kelia sparnus iš Lietuvos.

Ir ne dėl pinigų tai daro, jaunimas ieško kur įgyvendinti savo idėjas, nes čia tokių galimybių neranda.

Parengta pagal www.lrytas.lt

Šaltinis: www.lrytas.lt