Beveik du mėnesius trunkantis ekskursijų ciklas po 8 Lietuvos miestus prasidėjo Klaipėdoje. Visi besidomintys uostamiesčio architektūriniu, kultūriniu ir istoriniu paveldu šeštadienį rinkosi prie Lietuvos jūrų muziejaus, kur prasidėjo 11 objektų apimanti ekskursija.

Viešosios įstaigos „Architektūros fondas“ organizuojama programa „modernizmas.lt“ siekia sukurti dvidešimtojo amžiaus Lietuvos architektūros duomenų bazę, kuri būtų naudinga architektams ir istorikams. Taip pat vienas iš tikslų supažindinti visuomenę su neseno laikotarpio palikimu.

Iki praėjusio amžiaus 7 – ojo dešimtmiečio Klaipėdoje vyravo „socialistinio realizmo“ statybos. Rengiant pirmąjį generalinį planą beveik nebuvo gilintasi į uostamiesčio išskirtinumą. Tačiau to meto jaunoji architektų karta įnešė naujovių visoje šalyje. „Baigus man ir kolegoms architektūros mokslus, sulaukėme daug projektų. Tačiau mums visiems jie nepatiko. Visi buvo tokie patys ir pabodę. Vilniuje atsiradus Statybos reikalų komitetui, atsivertė naujas puslapis Lietuvos architektūriniame gyvenime“ – sakė vienas iš labiausiai Klaipėdos miestui nusipelniusių architektų Stasys Prikockis.

Ekskursijos idėja kilo po modernistinių pastatų fotografo N. Grospjero paskaitos, kuomet prancūzas pademonstravo „Eglės“ sanatoriją Druskininkuose. „Pasidarė pikta ant savęs, kad užsienietis mano pačios šalyje supažindina mus su tokiu architektūriniu paveldu. Tuomet su drauge sugalvojome, kad reikia viską apžiūrėti savame krašte. Idėją paspartino nesenos architektų E. Bučiūtės ir V. Čekanausko mirtys“ – sakė viena iš idėjos sumanytojų Julija Jurevičienė.

Be Lietuvos jurų muziejaus ekskursijos dalyviai taip pat aplankė Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, Prano Domšaičio galeriją, Buities rūmus, stomatologinę polikliniką Pievų tako gatvėje, Laivininkystės rūmus, geležinkelio stotį, buvusios Klaipėdos 2 – osios gelžbetonio konstrukcijų gamyklos administracijos pastatą, laidojimo namus Joniškės g., 3 – ojo gyvenamojo rajono prekybos centrą „Aitvaras“, kavinę „Bildukas“, „Vaidilą“, viešbutį „Klaipėda“.

Vytautas MILIUS

Šaltinis: www.ve.lt