Venecijos architektūros bienalė – proga pasitikrinti architektūros pulsą ir vienoje vietoje išvysti net 55 šalių architektūrinius eksperimentus. Būtent tiek valstybių parengė savo ekspozicijas tryliktoje Venecijos bienalėje, startuojančioje rugpjūčio 29 d. Ji veiks iki lapkričio 25 d.

Šiais metais idėjiniu Venecijos architektūros bienalės vadu pasirinktas britų architektas Davidas Chipperfieldas, kuris, pasak bienalės organizatorių, turi aiškią architektūros viziją. „Mums rūpėjo pažvelgti į discipliną kuo giliau, sutelkiant visą dėmesį į ją, parodyti jos svarbą – kaip atsvarą nuostatai, kad šių dienų architektūra yra tik kitų disciplinų šaka, tačiau kartu atskleidžiant intensyvius ryšius, asociacijas ar šiandien kuriančių architektų sąsają su kolegomis iš praeities, pristatyti skirtingus architektų požiūrius“,- teigia parodos organizatoriai.

D. Chipperfieldas pasiūlė tinkamą temą, aprėpiančią neaprėpiamą – „Bendrumas“ („Common ground“, pažodžiui skambėtų „Bendra žemė“). Bendrumas – tai raktas į 2012 m. bienalę; bendrumas kaip priemonė bendrauti tarpusavyje įvairių šalių, skirtingų pažiūrų architektams bei kitų profesijų atstovams, vienaip ar kitaip patekusiems į architektūros lauką. Taip vadinasi ir pagrindinė paroda, eksponuojama Arsenale bei centriniame Giardini paviljone.

Pasak D. Chipperfieldo, šioje parodoje ieškota bendrų sąlyčio taškų. Tad svarbiausias užmojis – įtvirtinti architektūros kultūrą ne kaip pavienių talentų lauką, bet turtingą daugybės skirtingų idėjų tąsą; idėjų, suvienytų bendros istorijos, bendrų ambicijų, bendrų kliūčių ir bendrų idealų. Anot parodos koordinatoriaus, miestas konstruojamas iš fundamentalių elementų, radikalios vizijos nepakeis įprastų suvokiamų dalykų.

Ši mintis lėmė pagrindinės temos formatą: dėmesys sutelkiamas ne į individą, o į bendravimą, tarpusavio ryšius. Žinoma, pradėta nuo architektų (Jeano Nouvelio, Bernardo Tschumi, Peterio Eisenmano ir kitų), kurių buvo paprašyta siūlyti idėjas, atskleidžiančias architektūros ryšį su kontekstu, istorija, miestais, kalbomis, ar kitomis įtakomis bei bendrumais. Būtina sąlyga – idėjas toliau galėtų rutulioti kiti. Tad 2012 m. Venecijos architektūros bienalės paroda demonstruoja neįtikėtiną įvairovės kultūrą: joje D. Chipperfieldas pristato 63 projektus, sukurtus architektų, dizainerių, dailininkų, kritikų, mokslininkų, fotografų ir kitų, kurie atsiliepė į D. Chipperfieldo kvietimą savo šviežiomis idėjomis, ekspresyviomis instaliacijomis, sukurtomis specialiai Venecijos bienalei, kartu įtraukdami kolegas-bendraminčius. Kviečiama dalintis idėjomis apie architektūrą išeinant už profesijos ribų. Iš viso šiais metais joje dalyvauja 110 kviestinių dalyvių. Keturios šalys dalyvauja pirmą kartą – Angola, Kosovo Respublika, Kuveitas ir Peru.

Žinoma, kaip kaskart, lygia greta su pagrindinėmis parodomis, veiks kiti renginiai, organizuojami svečių šalių ar aukštųjų mokyklų, išsibarstę po visą Veneciją, leidžiantys stebėti ar aktyviai įsitraukti į kūrybos procesą. Tai ir speciali programa studentams bei moksleiviams – bienalės kursai (Biennale Sessions) truksiantys 3 dienas, pokalbių apie architektūrą programa (Conversations about Architecture) – specifinėms temoms skirti susitikimai su architektais.

Dar viena tradicija – kiekvienoje Venecijos architektūros bienalėje pagerbiamas kuris nors pasaulinio masto architektas. Šįkart Auksinis liūtas už viso gyvenimo kūrybinius nuopelnus atiteko Álvaro Siza Vieira, be kitų apdovanojimų 1992 m. pelniusiam Pritzkerio premiją.

ŠARŪNĖ BAGDONAITĖ

Parengta pagal www.architekturumai.lt, www.labiennale.org