Naujienos
Politikai žada priešintis dujų terminalui
Valstybės planus pajūryje statyti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą svarstys Klaipėdos miesto taryba. Politikai ir Savivaldybės administracijos vadovai neslepia, jog formuluodami sąlygas rengiamam šio objekto Poveikio aplinkai vertinimui (PAV) bandys išpešti kuo daugiau naudos miestui.
Politikai tikisi kompensacijos
Kitokių būdų pasipriešinti strateginiu vadinamam projektui uostamiesčio politikai teigia neturintys. Esminiai sprendimai šiuo klausimu priimami Vyriausybės institucijose, o miestas savo interesus gali bandyti apginti tik per poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Esą jeigu į PAV programą bus įtrauktas reikalavimas įvertinti, kaip būsimasis terminalas įtakos klaipėdiečių ir ūkio subjektų ekonominę bei socialinę aplinką, bus akivaizdu, jog miestui ir miestiečiams už gyvenimą greta pavojingo įrenginių komplekso, už visus būsimus nepatogumus ir ribojimus, turi būti kompesuota. Iš vertintojų tikimasi sulaukti konkrečių skaičiavimų dėl kompensacijos uostamiesčiui dydžio. Politikai tikisi, jog finansinė pasekmių išraiška bus nemaža ir, kaip juokaujama, galbūt pasirodys, jog terminalo statybos Būtingėje variantas yra daug pigesnis nei jo įkurdinimas Klaipėdos uosto akvatorijoje, šalia miesto bei UNESCO globojamo Kuršių nerijos nacionalinio parko.
Jau perka laivą
Pirmadienį vykusiame išplėstiniame Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo SGD projektą įgyvendinsiančios AB „Klaipėdos nafta“ bei Poveikio aplinkai vertinimo dokumentus rengiančios bendrovės „Sweco Lietuva“ atstovai, dar kartą akcentuota, jog valstybė planų statyti dujų terminalą ir taip užsitikrinti šios žaliavos tiekimo alternatyvą neatsisako. Greičiau priešingai – parengiamieji darbai vyksta sparčiai, griežtai laikantis patvirtintų grafikų. Posėdyje teigta, jog net nesant galutinio sprendimo dėl būsimo terminalo vietos, jau paskelbtas tarptautinis konkursas suskystintų gamtinių dujų laivui pirkti ar nuomoti, kad iki 2014-ųjų, kuomet Lietuva numačiusi pastatyti SGD terminalą, žaliavos tiekimas būtų užtikrintas.
Klaipėdos variantas – prioritetinis
Vietos, kurioms bus rengiami Poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, kol kas yra dvi – Būtingė ir Kiaulės nugaros sala Klaipėdos uoste. Pastarasis variantas dėl mažesnių kaštų ir galimybės greičiau įgyvendinti projektą vadinamas prioritetiniu. Jeigu vis dėlto kompleksinė poveikio aplinkai analizė parodytų, kad miesto pašonėje įkurti suskystintų gamtinių dujų perpylimo kompleksą yra per daug rizikinga, saugiai krovai užtikrinti Baltijos jūroje ties Būtinge tektų statyti specialų bangolaužį, tiesti keliagubai ilgesnį dujotiekį. Teigiama, jog dėl to projektas gali pabrangti bemaž 1 milijardu litų, o jo įgyvendinimas užtruktų gerokai ilgiau. Ekspertai jau dabar abejoja tuo, kad valstybė pasirinktų brangesnį variantą. Juolab kad pagal preliminarius vertinimus didelių grėsmių Klaipėdai dėl naujojo terminalo esą nebūtų.
Visuomenė tyli
Klaipėdos miesto tarybos posėdis, kuriame turėtų būti svarstoma SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo programa, planuojamas sausio 26-ąją. Teritorijų planavimo komiteto nariai posėdžiui teiks savo išvadą, jog nepritaria terminalo statybai Klaipėdos uoste bei siūlys papildyti PAV programą. Koks bus galutinis Tarybos sprendimas šiuo klausimu, vakardienos posėdyje dalyvavę politikai nesiryžo prognozuoti. Svarstymuose būta garsių pareiškimų prieš dujų terminalo statybą miesto pašonėje, tačiau būta ir jį palaikančių nuomonių.
Ekspertai teigė, jog planuojamo terminalo poveikio aplinkai vertinimo programa buvo pateikta ir visuomenės svarstymui – jokių pastabų ar pasiūlymų negauta.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
