Pirmadienį pirmąkart posėdžiavo naujasis Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas, vadovaujamas Ramunės Staševičiūtės.

Namui-keistuoliui siūlomas antrininkas

Komitete pritarta UAB „NDP“ (projekto vadovas E. Petrauskas) parengtai žemės sklypo S. Daukanto g. 40, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijai. Planuojama teritorija, esanti istorinėje miesto dalyje, išskirtinė tuo, jog „kaimynaujasi“ su sklypu, kuriame stovi viena iš Klaipėdos architektūrinių keistenybių. T.y. gretimame sklype iki šių dienų sėkmingai gyvuoja prieškariu statytas, bet iki galo taip ir neužbaigtas namas, tiksliau – pusė gyvenamojo namo. Detaliojo plano koncepcijos projekto rengėjai , sklype S. Daukanto g. 40 taip pat planuojantys 6 butų gyvenamojo pastato statybas, ilgai ieškojo sprendimų, koks tūris galėtų derėti šalia keistojo statinio. Koncepcijos projektas ne kartą svarstytas ir LAS Klaipėdos apskrities architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Teritorijų planavimo komitetui pateiktas sprendinys, kuriam pritarė ir architektai-ekspertai, neužbaigtą pastatą savo forma dubliuojantis naujas tūris. Tokiam koncepcijos projektui Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė.

Senas-naujas ginčas dėl žemės

Daugiau diskusijų kilo dėl į komitetą jau ne pirmą kartą atkeliaujančio piliečių V. A. Palšmito, V. Palšmitaitės ir V. Palšmitaitės sklypo II-osios Melnragės g. 5, Klaipėdoje sklypo detaliojo plano koncepcijos ir sprendinių projekto (projekto vadovė S. Racevičiūtė). Trys savininkai, planavimo dokumentų užsakovai, bando įsiteisinti ne tik 2001 metais detaliuoju planu nustatytas valdas (29 arus), bet ir padidinti jas iki 48 arų greta esančios ir, kaip teigiama, faktiškai seniai naudojamos teritorijos sąskaita. Ji esą nuo šeimos žemių buvusi „nurėžta“ rengiant I ir II Melnragės detalųjį planą, šioje vietoje planuojant kelią.

Komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė tokiam sprendiniui nepritarė, teigdama, jog taip bandoma gviežtis miestui priklausančią žemę.

Užsakovo interesams atstovaujantis architektas Romualdas Gailius tvirtino, jog Palšmitai, Teismui apskundę I ir II Melnragės detalųjį planą, įrodė faktiškai naudojęsi daug didesniu žemės sklypu nei pažymėta detaliajame plane. Tam, kad būtų išvengta pastarojo dokumento panaikinimo, Teisme ieškovai susitarė su Savivaldybe sudaryti taikos sutartį, pagal kurią būtų numatytas jų sklypo padidinimas kompensuojant dėl suplanuoto kelio nurėžtos žemės dalį. Kompensacijos dydžio taikos sutartis nenustatė, po derybų susitarta dėl 48 arų sklypo dydžio. Jam įteisinti ir rengiamas naujas detalusis planas, o jį patvirtinus, neabejojama, Palšmitai sieks šį sklypą privatizuoti.

Dauguma komiteto narių pritarė pateiktai detaliojo plano koncepcijai, išsprendžiančiai įsisenėjusį teisinį ginčą su II Melnragės senbūvio šeimos nariais-statinių paveldėtojais. Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė R. Staševičiūtė siūlė šį klausimą perduoti svarstyti Tarybai – kad ne kelių žmonių komitetas, o Taryba prisiimtų atsakomybę dėl miesto žemės dalinimo privatiems asmenims. Komiteto vadovės įsitikinimu, žemės klausimas nėra toks paprastas, juolab kad miestas iki šiol neturi jokios strategijos, kaip tvarkytis su laisva valstybine žeme. Rengiant planavimo dokumentus neretai randama pretekstų, kaip valstybinės žemės sąskaita padidinti privačius sklypus. R. Staševičiūtės nuomone, tik aiški politika žemės klausimu galėtų užbaigti neskaidrius miesto teritorijų dalijimo procesus.

Mokslininkai ieško vietos dumblui

Komitetui pristatyta naujų iš uosto dugno kasamo grunto gramzdinimo vietų jūroje poveikio aplinkai vertinimo programa. Klaipėdos universiteto mokslininko S. Gulbinsko teigimu, programoje numatoma nagrinėti 4 galimas alternatyvas, kur galėtų būtų skandinamas toks „turtas“. Viena iš alternatyvų – grunto aikštelė netoli uosto vartų – komiteto narių buvo atmesta, kaip prieštaraujanti aplinkosauginiams reglamentams, nes programos rengėjai čia įsivaizdavo galintys gramzdinti net labiausiai užterštą, 4-os kategorijos gruntą. Kitas tris alternatyvas, numatytas skirtingose Baltijos jūros vietose, analizuoti ir vertinti leista. S. Gulbinskas teigė, jog kasmet iš uosto iškasama iki 2 mln. tonų skirtingo užterštumo dumblo.

www.architektams.lt inf.