Architektams
Kontaktai
Apie organizaciją
  • Įstatai
  • Valdyba
  • Architektai – nariai
  • Kaip tapti nariu
  • Parama
Architektų taryba
Konkursai
Projektai
Architektų klubas
Fotobankas
Naudingos nuorodos
Leidiniai
  • Klaipėdos architektūra
  • KSADEK
  • Kiti leidiniai
Architektų įmonės
RENGINIAI Calendar
Logo
Architektams
  • Kontaktai
  • Apie organizaciją
    • Įstatai
    • Valdyba
    • Architektai – nariai
    • Kaip tapti nariu
    • Parama
  • Architektų taryba
  • Konkursai
  • Projektai
  • Architektų klubas
  • Fotobankas
  • Naudingos nuorodos
  • Leidiniai
    • Klaipėdos architektūra
    • KSADEK
    • Kiti leidiniai
  • Architektų įmonės

Naujienos

11 03
08

Uosto plėtra įdomi vos dviems politikams

Jau antrą pirmadienį Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose sulaukiama tik dviejų jo narių – E. Sabataičio ir I. Romanovo, dar trys jų kolegos svarstymuose nebedalyvauja, nors politikams teikiami reikšmingi uosto teritorijų plėtros projektai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymu, komitete svarstyta teritorijos N. Uosto g. 23 detaliojo plano koncepcija, apibrėžianti naujas Jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ plėtros galimybes, tam perplanuojant ir pertvarkant esamą teritoriją (plotas – daugiau nei 445 tūkst. kv. m). Koncepcijos projekto autorius – AB „Pramprojektas“.

Planavo dvejus metus

Posėdyje teigta, jog politikams teikiamas dokumentas buvo rengtas dvejus metus. Jis esą gimė sunkiai, nes planuojama teritorija yra greta miesto senosios ir istorinių dalių, tad susidurta su griežtais paveldosauginiais reglamentais, projektuotojams teko atlikti specialius vertinimus, pagal juos koreguoti ir galimus sprendinius. AB „Pramprojektas“ atstovai teigė, jog būtent dėl paveldosaugininkų reikalavimų kai kuriose teritorijos dalyse sumažinti būsimųjų statinių aukščiai, pvz., uostininkai greta Vitės kvartalo esančioje teritorijoje turės galimybę statyti tik iki 7 metrų aukščio pastatus. Teigta, jog saugant senosios miesto dalies vaizdą nuo vandens pusės vengta ištisinės kranto užstatymo linijos.

Perspektyvoje – terminalų plėtra ir nauja jėgainė

Koncepcijoje numatyta jau esamame Skystų trąšų terminale statyti dar vieną naują rezervuarą. Plėtojant Birių trąšų terminalą jame planuojama dengto 80000 tonų talpos krovinių sandėlio bei krovai reikalingų įrenginių statyba. Grūdų terminalas taip pat turėtų keistis: jame numatomi 6 nauji sausų grūdų silosai (kiekvienas po 10 000 kub. m talpos), kurie skirti rugiams, kviečiams, žirniams ir pan. kultūroms saugoti. Kartu planuojamas ir krovai reikalingų technologinių linijų įrengimas. Pertvarkant įmonės teritoriją ir pritaikant ją perkrauti įvairios rūšies generalinius krovinius, numatoma įrengti tris generalinių krovinių sandėlių zonas, jose numatoma pastatyti 30000 kv. m ploto dengtus sandėlius. Krantinės Nr. 9 zonoje projektuojamas Cemento terminalas. Numatoma įrengti metalinius silosus cementui sandėliuoti, geležinkelio vagonų, autotransporto pakrovimo postą, operatorių, cemento priėmimo iš laivų įrenginį, hermetišką vamzdyną cementui transportuoti.

Krovos kompanija taip pat planuoja 4 megavatų kogeneracinės jėgainės statybą.

Uostininkai žada neapkraut gatvių

Nors numatomi plėtros planai didins Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos krovos apimtis, koncepcijos užsakovai ir rengėjai tikino, jog miestiečiai dėl to nepatogumų nepajus. Visos kontroliuojančios institucijos projektui esą jau pritarė.

Posėdyje dalyvavusių Savivaldybės administracijos atstovų abejones dėl mieste didėsiančių sunkiasvorio transporto srautų projektuotojai ir užsakovai bandė sklaidyti teiginiu, jog didžioji dalis krovinių atkeliaus ir iškeliaus geležinkeliais. Tiesa, kartu su teritorijos koncepcijos projektu pateikti ir galimi projektiniai sprendiniai dėl Švyturio gatvės tęsinio. Pagal miesto Bendrąjį planą ji turėtų nusitęsti iki pat Lideikio gatvės, o šia trasa iš miesto centro turėtų iškeliauti visi šiaurinės uosto dalies kroviniai. KVJUD atstovai teigė neprieštarausiantys įpareigojimui parengti gatvės rekonstrukcijos projektus, tačiau dėl projekto realizavimo ir tam reikalingų finansinių išteklių esą turės būti tariamasi atskirai.

Permainos ir Malkų įlankos terminale

Posėdyje apsvarstyti ir „palaiminti“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu parengti greta Malkų įlankos esančios uosto teritorijos (Minijos g. 180) detaliojo plano koncepcija ir sprendiniai. Daugiau nei 15 ha ploto sklype numatoma geležinkelio kelių plėtra, vidinių autotransporto koridorių formavimas, krovos technologinių linijų įrengimas, esamų pastatų rekonstrukcija bei naujų statinių, reikalingų kroviniams sandėliuoti, statyba. Prie Malkų įlankos planuojamų naujų siloso bokštų galimas aukštis – iki 120 metrų.

Projektuojamoje teritorijoje uostininkai ketina krauti ar sandėliuoti popiermedį, skiedras, inertines medžiagas, durpių briketus, birių produktus, generalinius krovinius bei metalo laužą.

Projektą vertinusiems politikams ir valdininkams neaiškumų kilo tik dėl planų teritorijoje statyti degalinę, ar ji nekels grėsmės netoliese esančiai vandenvietei. Patikinta, jog kuro kolonėlė tarnaus tik terminale dirbančiam transportui, ji atitiks visus saugumo reikalavimus. Projektuotojai taip pat pažadėjo tikslinti želdinių išdėstymą, kad miesto vandenvietę nuo galimos taršos saugotų žalioji juosta.

 

Dalia Grikšaitė

LASKAO atstovė spaudai

 

2d2e_krant 033_res

Ankstesnis įrašas Kitas įrašas

Rėmėjai ir partneriai

© 2026 Lietuvos architektų sąjunga Klaipėdos apskrities organizacija.

Užklausos forma
Užklausa sėkmingai išsiųsta!