Ekspertų taryba
Tarptautinio architektūrinio konkurso „Memelio miestas“ konkursiniai darbai.
Objekto adresas: Buvusi „Laivitės“ teritorija
SVARSTYTA:
Tarptautinio architektūrinio konkurso „Memelio Miestas“ architektūriniai pasiūlymai.
NUTARTA:
Kadangi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija nedalyvavo rengiant konkursą ir ruošiant jo sąlygas (pastarosios nebuvo pateiktos ir aptarimui), nutarta darbus vertinti tik bendriausiu komplekso poveikio miesto centrinės dalies visumai, marių bei upės krantinėms, viešajam miestiečių gyvenimui, transportui, urbanistiniam paveldui, bei tolimesnių aplinkinių teritorijų plėtrai aspektais.
Neturint konkurso sąlygų, nenagrinėtas funkcinis, tipologinis bei ekonominis teritorijos užstatymas ir atitinkamai nesiekta išrinkti geriausius darbus šiuo požiūriu. Kadangi, Tarybos manymu, konkursas skirtas pirmiausia urbanistinės idėjos sukūrimui, architektūrinės pastatų formos, apdaila, spalva, mažosios architektūros formos nebuvo nuosekliau analizuojamos ir vertinamos.
Pastabos:
1. Semantiniu požiūriu pasigendama urbanistinės-istorinės analizės, kuri galėjo tapti atramine medžiaga kuriant naują urbanistinę struktūrą. Atsižvelgus į tai, kad ūkinė veikla teritorijoje jau vystoma nuo XVII a., darbuose galėtų atsirasti reminiscensijos į tokius buvusius objektus kaip Danės upės dešiniojo kranto užstatymas, medienos kanalas, vėjo malūnai, takas-alėja nuo marių krantinės link Teismo pastato ir pan. Taip pat liko neįvertinta XXa. pirmoje pusėje besiformuojanti urbanistinė teritorijos struktūra. Kai kuriuose darbuose daugiau intuityviai nei sistemiškai atskiri minėti elementai rado atgarsį (2; 3; 6). Nepasinaudota jau atliktų teritorijoje planavimo darbų medžiaga.
2. Aplinkinio konteksto įvertinimo požiūriu beveik visi darbai ignoravo nusistovėjusį arba planuojamą užstatymą kairiajame Danės krante, prie Uosto gatvės bei vizualinį ryšį su įplaukos kanalu. Kai kuriuose darbuose (1; 5) susidaro įspūdis, kad teritorija planuojama izoliuotai nuo aplinkos, kaip urbanistinė “sala”. Nėra pateiktų vizualizacijų iš bendrosios apžvalgos taškų, pradedant nuo uosto vartų, Smiltynės, N.Sodo gatvės ir t.t. Visiškai nevertinamas kairiojo Danės kranto esamas ir planuojamas užstatymas bei miesto pilies numatomas atstatymas. Pastarasis aspektas ypač svarbus manant, kad būtent čia, kairiajame krante, bus formuojama pagrindinė reikšminė ir urbanistinė miesto vartų dominantė. Neįvertinta N.Uosto ir N.Sodo gatvių plėtra, jų ryšio su planuojama teritorija transportinio užtikrinimo požiūriu.
Dėl sprendinių nekontekstualumo kvartalas gali būti atskirtas nuo miestiečių viešojo intereso įtakos. Tuo tarpu visuomeninio gyvenimo integralumas, dėl ypatingos teritorijos padėties turi būti užtikrintas ir nekvestionuojamas. Tam tikslui būtina numatyti ne tik fizinius (pirmiausia pėsčiųjų) ryšius su piliaviete ir naujamiesčiu, bet ir teritorijoje numatyti pastovaus bendramiestinio intereso objektus (teatras, koncertų salės, mokykla ir kt.), kas ne tik sumažintų uždaro miesto bendruomenei kvartalo atsiradimo riziką, bet ir atvertų krantinių erdves visuomeniniam gyvenimui.
Kai kuriuose darbuose (2; 3; 4; 6) konteksto ir integralumo klausimai fragmentiškai bandomi spręsti. Nauju pėsčiųjų tiltu per Danę siūlymai su atitinkamai šiaurės-pietų ryšiais sveikintini. Tuo tarpu, konkreti jų vieta įvertinus laivybą į Pilies jachtų uostą turi būti patikslinta.
3. Tolimesnės uostų teritorijų konversijos perspektyvų bei atitinkamo plėtros etapiškumo požiūriu, tobulinant atrinktus projektus, pirmiausia turi būti atsižvelgta į Žiemos uostą, į šiaurę nuo planuojamos teritorijos. Šis uostas dėl savo nedidelio gylio bei suvaržytų plėtros galimybių taps sekančia integruojama į miesto struktūras teritorija. Todėl labai svarbu įvertinti būsimą ryšį su šia teritorija. Tuo tarpu daugumoje pateiktų darbų, ypač 1; 3; 4, erdvė į šiaurę nuo “Memelio miesto” pabrėžtinai atskiriama urbanistinėmis priemonėmis. Kita vertus, tobulinant projektus būtina atsižvelgti į plėtros etapiškumą. Šiuo metu egzistuojanti Žiemos uosto ir Šaldytuvų pastato sanitarinė apsaugos zona dengia didžiąją dalį “Laivitės” teritorijos. Tokia padėtis pirmajame plėtros etape neleis planuoti (net Detalaus plano stadijoje) gyvenamosios statybos zonos dengiamoje dalyje.
4. Urbanistinių sprendimų vertinimo požiūriu, Taryba neigiamai vertino darbus (1; 5), kurie savo masteliu ir urbanistinių schemų dirbtinumu yra svetimi Klaipėdos senamiesčiui ir visai aplinkinei teritorijai. Taip pat sukėlė abejonių ir tiesmukas senamiesčio (Salos miesto) urbanistinės struktūros perkėlimas į iš esmės skirtingą teritoriją (3). Pastariesiems sprendiniams trūksta motyvacijos.
Pažymėtina, kad tokio svarbaus miesto centrinei daliai komplekso plėtotei nėra suformuluota Klaipėdos miesto centro plėtros koncepcija. Tai apsunkina didelių miesto objektų atsiradimo vertinimą, jį daro subjektyvų. Žinoma, ne šio konkurso ir atskirų ūkio subjektų užduotis paruošti minėtą darbą, tačiau būtent šis konkursas dėl savo svarbos parodo kokia reikalinga yra miesto centro urbanistinės plėtros koncepcija.
P.S. Konkursiniai projektai įvardinami skaičiais eilės tvarka nuo1 iki 6 pagal darbų eksponavimo eilės tvarka ekspozicijos metu.
REKOMENDACIJOS:
1. Įvertinus pateiktas pastabas paruošti patikslintas sąlygas.
2. Atrinktų dviejų-trijų darbų autoriams pagal patikslintas sąlygas siūlyti tobulinti projektus ir pateikti vertinimo komisijai galutiniam sprendimui.