Iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018-aisiais liko mažiau nei treji metai. Nors ir vangiai dirbanti, Vyriausybės sudaryta darbo grupė rudenį jau ketina patvirtinti šios datos minėjimo programą, kurioje kol kas įrašyta vienintelė Klaipėdos miesto savivaldybės idėja – pastatyti paminklinį biustą Jonui Polovinskui-Budriui. Ar klaipėdiečiai daugiau idėjų neturi, ar miega galvodami, kad 2018-ieji – dar toli? O gal iki šiol nesijaučia esą Lietuvos dalis?

Pirmieji atsibudo uostamiesčio architektai ir istorikai. Prieš savaitę jie surengė pirmąją viešą diskusiją, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo paminėjimui Klaipėdoje. Istorikas Vasilijus Safronovas, informavęs diskusijos dalyvius apie Vyriausybės rengiamą programą, išreiškė savo nuomonę, jog paminklą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sukilimo vadui J. Polovinskui-Budriui būtų tikslingiau statyti minint šio įvykio 100-metį 2023 metais.

Minint 1918-ųjų Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo akto šimtmetį, anot istoriko, svarbesni demokratijos ir valstybingumo aspektai.

Architektai siūlo erdves

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai diskusijoje pristatė uostamiesčio architektų kūrybinės mankštos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui įženklinti, rezultatus.

Architektai, remdamiesi pasaulinėmis tendencijomis, valstybines sukaktis įprasminti ne monumentaliais vertikaliais objektais, o įrengiant horizontalią erdvę-parką pasiūlė tris Klaipėdos miesto erdves, kuriose galėtų būti įprasminta universali demokratijos, respublikos, vilties ar pan. idėja.

Architektas Tadas Sviderskas pristatė Klaipėdos universiteto (KU) miestelio vidinę aikštę arba erdvę tarp universiteto ir „Studlendo” kaip labiausiai istoriškai susijusią su 1918-ųjų Vasario 16-osios įvykiais.

„1923 metais, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, tuometinėse kareivinėse (dabar – KU miestelio pastatai) buvo dislokuotas vienas iš Lietuvos kariuomenės batalionų. Šioje erdvėje vykdavo Mažosios Lietuvos šventės. Komplekso viduje yra pasodinti, tačiau nepažymėti trys ąžuolai, skirti Klaipėdai, Vilniui ir Laisvei. Yra buvęs, tačiau neišlikęs ir memorialas su Vyčio simbolika. Šioje erdvėje lankėsi visi Lietuvos prezidentai ir Jonas Basanavičius.

Pagaliau šalia universiteto komplekso yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės, o būtent šis karas ir suformavo pagrindus Lietuvos valstybingumui. Be to, yra patvirtintas KU detalusis planas, tad galima drąsiai spręsti, kurioje vietoje koks akcentas derėtų”, – dėstė argumentus T. Sviderskas.